Komunizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Komunizmas''' (iš {{lot|communis}} 'bendras')  – [[marksizmas|marksistinėje]] teorijoje  – visuomeninė-ekonominė [[santvarka]], pagrįsta visuomenine gamybos priemonių [[nuosavybė|nuosavybe]], turėsianti pakeisti [[kapitalizmas|kapitalizmą]]. Šiuo vardu taip pat vadinamas mokymas apie komunistinės santvarkos įtvirtinimo sąlygas <ref name='principai'>Pasak Engelso, "komunizmas„komunizmas yra mokslas apie proletariato išsivadavimo sąlygas"sąlygas“. F.Engelsas. Komunizmo principai. 1-asis klausimas. [http://marksistai.lt/kurinys/Frydrichas-Engelsas-Komunizmo-principai]</ref>.

Ši santvarka turėtų pasižymėti tuo, kad:

* Įgyvendinamas gėrybių paskirstymo principas „iš kiekvieno  – pagal galimybes, kiekvienam  – pagal poreikus“<ref name='programa'>K. Marx. „Gotos programos kritika“ [http://marksistai.lt/kurinys/Karlas-Marksas-Gotos-programos-kritika]</ref>.

* Nebėra nacijų, tautybių, kadangi jos natūraliai išnyksta, egzistuoja viena pasaulinė kultūra. Tradicinę [[patriarchatas|patriarchalinę]] šeimą keičia naujo tipo šeimyna, kurioje nebelieka ekonominių santykių.

Šios būsenos bruožai išvedami iš dabartinės būsenos - – kapitalizmo - – analizės (pateikiamos, visų pirma, Marxo "1844„1844 metų filosofiniuose-ekonominiuose rankraščiuose"rankraščiuose“ ir "Kapitale"„Kapitale“) ir įžvalgos, kur link jis vystosi. Iki šiol nei vienoje valstybėje komunizmas nebuvo suformuotas ir praktiškai nei viena egzistavusi valstybė nesiskelbė esanti „komunistinė“. [[TSRS]], [[Kinija|Kinijos]] ar kitos šalys Vakaruose buvo vadinamos „komunistinėmis“ todėl, kad valdžią tose šalyse turėjo partijos, vadinančios save „komunistinėmis“. Tačiau toks valstybių apibūdinimas nesutapo nei su komunizmo teorija, nei su tų šalių vidaus politika ir oficialiu santvarkos pavadinimu.<ref name='komunizmas'>Vadinamųjų "komunistinio„komunistinio bloko valstybių"valstybių“ konstitucijose buvo daugiausia įrašyti tik tai, kad jos socialistinės, kai kurios nevadino savęs ir socialistinėmis. Komunizmas jose buvo siekiamybė, o ne esanti būsena.</ref> Išsireiškimas "komunistinė„komunistinė valstybė"valstybė“ yra contradictio in terminis.

Laisvės ir lygybės idėjos glūdėjo Vakarų civilizacijos tradicijoje. Leninas savo "Filosofiniuose„Filosofiniuose sąsiuviniuose"sąsiuviniuose“ teigia, jog egalitarinę liniją graikų filosofijoje labiausiai gynė [[Demokritas]], kuris teigė, jog "skurdas„skurdas demokratijoje yra tiek pat geriau už turtą tironijoje, kiek laisvė yra geresnė už vergiją"vergiją“.

[[Krikščionybė|Kriščionybei]] taip pat nesvetimas polinkis į egalitarzimą ir komunizmą. [[Jėzus Kristus]] propagavo prigimtinės lygybės idėją, [[internacionalizmas|internacionalizmą]], žmones vadino „Dievo avinėliais“, šitaip parodydamas, jog jam neturi reikšmės nei žmonių [[tautybė]], nei [[rasė]], nei socialinė padėtis. Evangelijoje pagal Matą Jėzus sako savo mokiniams: "lengviau„lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę"karalystę“. Vyskupas [[Dom Helder Camara]] yra pasakęs: "kai„kai aš duodu vargšams maisto, jie vadina mane šventuoju. Kai aš klausiu, kodėl jie neturi maisto, jie vadina mane komunistu"komunistu“.

XVIII-XIXXVIII–XIX amžiaus pradžioje susiformavo vadinamasis "utopinis„utopinis socializmas"socializmas“, kurio centrinė idėja buvo sukurti idealią visuomenę. Vienas iš jo pradininkų, prancūzų filosofas [[Saint Simone]] idealią visuomenę įsivaizdavo kaip krikščionišką broliją.

Klasikinio komunizmo pradininkais laikomi [[Karlas Marksas]] (1818-18831818–1883) ir [[Frydrichas Engelsas]] (1820-18951820–1895). Jų idėjos remiasi [[kapitalizmas|kapitalizmo]] kritika, prigimtine lygybe, skelbia privačios nuosavybės nereikalingumą (ateityje), beklasės visuomenės (pagrįstos gamybos priemonių bendra nuosavybe ir lygiu produkcijos padalijimu) susikūrimo būtinybę. Marksas ir Engelsas manė jog komunistinė revoliucija visame pasaulyje įvyks daugmaž vienu metu ir komunizmas bus sukurtas be "pereinamosos"„pereinamosos“ socializmo stadijos.

* pirmoji fazė - – [[socializmas]], kai gėrybės pasidalinamos principu „iš kiekvieno - – pagal galimybes, kiekvienam - – pagal darbą“

* galutinė fazė - – komunizmas, kuriame gėrybės dalijamos principu „iš kiekvieno - – pagal galimybes, kiekvienam - – pagal poreikius“.

Kinijos politika buvo paremta [[maoizmas|maoizmu]]. Nors daug kuo priminė SSRS (vienpartinė sistema  – Komunistų partija, planinė ekonomika), iš esmės politika labai skyrėsi nuo SSRS{{faktas}}, [[Stalinas]] [[Mao Dzedunas|Mao Dze Duną]] kartą netgi yra pavadinęs [[ridikas|ridikėliu]]  – „iš išorės raudonas, o viduje baltas“. Maoizmas remia [[rinka|rinkos]] santykius, palaiko [[verslas|verslą]] ir skelbia klasių taiką.

Sovietų Sąjungoje Kinijos komunistų partijos politika buvo kritikuojama  – skelbiama, esą tai „antilenininė“ politika. Savo ruožtu Kinijoje buvo kritikuojama Sovietų Sąjungos komunistų partijos politika  – skelbiama, esą tai „revizionistinė“ politika (buvo turima omenyje tai, kad Chruščiovas pasmerkė Stalino kultą, tuo „revizuodamas“ komunistų partijos nuostatas).

Pavienės entuziastų grupės taip pat bandė kurti pavienes komunistines bendruomenes kapitalistinėse valstybėse. Tokios bendruomenės vadinamos [[komuna|komunomis]]. Pirmoji buvo [[Paryžiaus komuna]]. Prie komunų prisijungdavo tik tie, kurie sutikdavo su komunos keliamais reikalavimais  – taigi jos buvo paremtos savanoriškumu ir jose nebuvo prievartos. Dauguma komunų gyvavo kaip didelės šeimos. Skirtingai pagal komunos tipą, dauguma turėdavo bendrą ūkį bei kartu rūpindavosi vaikais. Nors kūrimosi pradžia neretai būdavo sėkminga, tokios bendruomenės paprastai ilgainiui vėl subyrėdavo į paskiras šeimas. Dažniausiai taip atsitinka pasitraukus bendruomenės lyderiui bei užaugus naujai kartai, kuri nebepalaiko komunos gyvenimo būdo.

Antikomunistiniai kritikai pabrėžia, kad komunizmo kūrimą visada lydėdavo [[smurtas]], tiek SSRS, tiek daugelyje kitų socialistinių respublikų vyko vadinamieji „socialiniai valymai“, kurių metu buvo susidorojama su [[buržuazija]] ir kitaminčiais. Dažnai socialistinė revoliucija baigdavosi [[pilietinis karas|pilietiniu karu]]. Ši kritika nėra visiškai teisinga, nes istorijoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai socializmas laimėdavo demokratiniu keliu, pvz., [[rinkimai|rinkimuose]] laimėjus komunistams. Tokios socialistinės revoliucijos pavyzdžiai yra [[Nepalas|Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika]], kuriame [[2008]]  m. rinkimus laimėjo maoistai, taip pat [[Kipras]] ir [[Čilė]], pastarojoje [[1970]]  m. prezidento rinkimus laimėjo komunistas [[Salvadoras Aljendė]]. Kaip teigė F. Engelsas, kuo žemesnis valstybės ekonominis ir kultūrinis išsivystymo lygis, tuo daugiau prievartos lydi socialistinę revoliuciją.

}}</ref><ref name="hayek">F. A. Hayek, (1935), "The„The Nature and History of the Problem"Problem“ and "The Present State of the Debate, " om in F. A. Hayek, ed. ''Collectivist Economic Planning'', pp. 1–40, 201–43.</ref> mano jog tokioje santvarkoje technologinė pažanga bus lėta ar jos ir visai nebus,<ref name="milton">Milton Friedman. ''We have Socialism Q.E.D.'', Op-Ed in New York Times December 31, 1989 [http://www.sangam.org/taraki/articles/2006/11-25_Friedman_MGR.php?uid=2075 On Milton Friedman, MGR & Annaism] {{WebCite|url=http://www.webcitation.org/60XT8qjcV|date =2011-07-29}}</ref>, mažės žmonių iniciatyva,<ref>Zoltan J. Acs & Bernard Young. ''Small and Medium-Sized Enterprises in the Global Economy. University of Michigan Press, page 47, 1999.</ref><ref>Mill, John Stuart. ''The Principles of Political Economy'', Book IV, Chapter 7.</ref><ref>John Kenneth Galbraith, ''The Good Society: The Humane Agenda,'' (Boston, MA: Houghton Mifflin Co., 1996), 59–60."</ref> galimas ekonomikos smukimas,<ref>Hans-Hermann Hoppe. A Theory of Socialism and Capitalism http://www.mises.org/etexts/Soc&Cap.pdf {{dead link|date=January 2011}}.</ref><ref>[[Ludwig von Mises]], ''Socialism (book)|Socialism: An Economic and Sociological Analysis'', Indianapolis, IN: Liberty Fund, Inc.. 1981, trans. J. Kahane, IV.30.21</ref>. Abejojama ir ar tokia santvarka apskritai galima<ref name="Mises" /><ref name="hayek" /><ref name="milton" /> ir ar jos socialiniai bei politiniai efektai būtų teigiami.<ref>F.A. Hayek. ''[http://www.mises.org/etexts/hayekintellectuals.pdf The Intellectuals and Socialism]''. (1949).</ref><ref>Alan O. Ebenstein. ''Friedrich Hayek: A Biography.'' (2003). University of Chicago Press. ISBN 978-0-226-18150-9 p.137</ref><ref>{{Cite book|author=Friedrich Hayek|title=The Road to Serfdom|publisher=University Of Chicago Press|year=1944|isbn=978-0-226-32061-8}}</ref><ref>{{Cite book|author=Bellamy, Richard|title=The Cambridge History of Twentieth-Century Political Thought|publisher=Cambridge University Press|year=2003|isbn=978-0-521-56354-3|page=60}}</ref>. Komunizmo šalininkai atsako jog vienas planuotojas, vienas šeimininkas bei stambūs ūkio bei gamybos vienetai kur galima taikyti dideles mašinas irgi turi privalumų kurie padėtų tokiai santvarkai būti efektyvesnei.