Taivanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
{{Mėnesio Šalis}}
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 78:
== Demografija ==
{{pagr|Taivano demografija}}
Taivane yra apie 24,3 mln. gyventojų, kurie lingvistiškai skirstomi į dvi pagrindines grupes: etniniai kinai [[haniai]] (98%) ir [[Taivano ir ([[Taivano aborigenai]] (2%) - senieji salos gyventojai austroneziečiai. Aborigenai dalijasi į keliasdešimt genčių, kalbančų atskiromis kalbomis, iš kurių 14 genčių yra oficialiai pripažintos. Haniai tarpusavyje skirstosi į dvi pagrindines grupes. 86% gyventojų yra kilę iš istoriškai nuo XVII a. į salą atsikėlusių kinų kolonistų. Jie įvardijami kaip [[benšengženai]] ({{zh|本省人|Běnshěng rén}}), arba etniniai taivaniečiai, ir pagal kilmę bei kalbą skirstomi į dvi grupes: [[hoklai]] (70%), kilę iš [[Fudzianas|Fudziano]] provincijos ir [[hakka]] (15%) kilę daugiausia iš [[Guangdongas|Guangdongo]]. Antroji pagrindinė hanių grupė yra atsikėlusieji iš Kinijos po 1945 m., taip vadinami [[vaišengženai]] ({{zh|外省人|Wàishěng rén}}, {{en|Mainlanders}}), sudarantys 12% gyventojų.
 
Etninė grupė nulemia ir kalbą. Didžiajai gyventojų daliai (15 mln. šalies gyventojų) gimtoji kalba yra [[hoklų kalba]] (kitaip minnan, Taivane dar vadinama tiesiog [[taivaniečių kalba]], oficialiai laikoma [[kinų kalba|kinų kalbos dialektu]]), yra kalbančiųjų [[hakka kalba]] (dialektu), aborigenų ([[Formozos kalbos|Formozos]]) kalbomis. Vaišengženai, nors kilę iš įvairių Kinijos vietų, linkę naudoti standartinę kinų mandarinų kalbą - [[putonghua]]. Kadangi ilgą laiką jie šalyje turėjo pagrindinę politinę valdžią, putonghua buvo įtvirtinta kaip vienintelė valstybinė kalba, ji naudojama švietime ir žiniasklaidoje. Ilgą laiką taivaniečių kalba buvo draudžiama, tačiau dabar jos neprivalomai mokoma mokyklose, ši kalba sparčiai plinta kultūros srityje. Šalyje naudojamas tradicinis kinų raštas (Kinijos Liaudies Respublikoje - supaprastintas).
Taivano gyventojai yra kolonistai kinai ir senieji gyventojai polineziečiai ([[Taivano aborigenai]]). Daugelis šalies gyventojų save laiko tiek kinais, tiek taivaniečiais. Jei ne atskira tauta, tai bent jau išskirtiniais salos gyventojais.
 
Kaip ir kitose Rytų Azijos šalyse šaliai būdingas religinis sinkretizmas, kuomet kartu išpažįstamos kelios religijos: [[daoizmas]], [[budizmas]], [[konfucianizmas]], [[kinų liaudies religija]] (šį religijų mišinį išpažįsta 93% šalies gyventojų). Daoizmo reguliuojamas kultas šių religijų komplekse vyrauja: iš 14993 šventyklų visoje šalyje (2009 m.) net 9202 buvo daoistinės. 4.5% gyventojų yra [[krikščionys]] (krikščionybė ypač paplitusi aborigenų tarpe), 2.5% išpažįsta kitas religijas. Dėl religinės laisvės gana įtakingos yra ir įvairios krikščionybės ar sinkretinių religijų sektos, kaip kad [[Iguandao]].
Dauguma gyventojų šneka bendrine [[kinų kalba]] (mandarinų kalba), arba jos Taivano dialektu. Vietiniai aborigenai dar vartoja [[Formozos kalbos|Formozos kalbas]]. 15 mln. šalies gyventojų šneka [[taivaniečių kalba]] – šnekamosios kinų kalbos dialektų grupės „Min“ pogrupio „Nan“ tarme. Šalį valdžius nedemokratiškiems politikams taivaniečių kalba buvo draudžiama, tačiau dabar jos neprivalomai mokoma mokyklose, ši kalba sparčiai plinta ir didelė tikimybė, kad ateityje bendrinė taivaniečių kalba gali tapti oficialia. Šalyje naudojamas tradicinis kinų raštas (Kinijos LR - supaprastintas).
<!--==Taivano kultūra==
''Pagrindinis straipsnis: [[Taivano kultūra]]''-->