Tinklainė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 50 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q169342 (translate me)
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Human_eye_cross-sectional_view_grayscale.png|260px|thumb|right|Tinklainė (Retina)]]
'''Tinklainė''' ({{la|retina}}, ''tunica interna bulbi'')  – nervinis, juntamasis [[akis|akies]] obuolio sluoksnis. Tinklainę sudaro dvi dalys: jautri šviesai ir dirginimui reginė dalis, ir nejautri šviesai - – akloji tinklainės dalis. Gyvoje akyje tinklainė skaidri. Tamsoje buvusios akies tinklainė yra [[raudona]], apšviesta ji išblunka, darosi bespalvė. Po [[mirtis|mirties]] ji tampa matine, o [[geltonoji dėmė|geltonosios dėmės]] sritis  – [[geltona]]. Su gretimais [[audinys (biologija)|audiniais]] ji glaudžiai jungiasi prie [[regos nervas|regos nervo]] disko. Pro regos nervo diską į tinklainę įeina ir išeina [[kraujagyslė]]s, čia nėra [[šviesa]]i jautrių elementų. Tinklainė storiausia aplink regos nervo diską, toliau ji plonėja.
 
[[Vaizdas:Retinography.jpg|thumb|260px|Tinklainės vaizdas]]
 
Tinklainė sudaryta iš nervinių elementų ir ramstinio audinio. Joje labai svarbios neuroepitelinės ląstelės: stiebeliai (lazdelės, {{La|bacili}}) ir kūgeliai, kolbelės ({{la|coni}}). Šiose ląstelėse šviesos energija virsta [[jaudinimas|jaudinimu]], kuris regos nervu sklinda į didžiųjų pusrutulių žievės pakaušio skiltį.
* [[Stiebeliai]] ({{la|bacili}}). Jų yra apie 130-150130–150 milijonų, išsisklaidę po visą tinklainę, labai jautrūs šviesai. Stiebeliuose yra [[Rodopsinas|rodopsino]]. Stiebeliai yra tinklainės periferijoje. Juos dirgina silpna prieblandos šviesa. Jie spalvų neskiria.
* [[Kūgeliai]] ({{la|coni}}). Jų yra 6-7 milijonai, susikaupę centrinėje tinklainės dalyje. Kūgeliuose randamas [[jodopsinas]]. Kūgeliai susitelkę [[geltonoji dėmė|geltonojoje dėmėje]]. Jų dėka skiriame daiktų spalvą, jų formą, detales.
 
Tinklainė storiausia yra aplink [[Regos nervo diskas|regos nervo diską]] (0,4 mm), o ploniausia – centrinėje tinklainės dalyje ir prie ''ora serrata'' (0,1 mm).<ref>{{cite web|url=http://www.akiuklinika.lt/en/pages/tinklaine|archiveurl = https://web.archive.org/web/20140206113216/http://www.akiuklinika.lt/en/pages/tinklaine|archivedate=2014-02-06|deadurl=no|title=Tinklainė|author=Akių klinika Lirema|date=|publisher=|accessdate=2014-02-06}}</ref>
 
== Sandara ==
eilutė 14 ⟶ 16:
# Savoji gyslainės plokštelė;
# Kapiliarinė gyslainės plokštelė;
# Pigmentinis sluoksnis  – sudarytas iš pigmentocitų;
# Neuroepitelinis (fotosensorinis) sluoksnis  – jį sudaro lazdinių ir kolbinių epiteliocitų segmentai (dendritai);
# Išorinis segmentas;
# Jungiančioji blakstienėlė;
# Vidinis segmentas;
# Išorinė ribinė membrana  – sudaryta iš aplinkinių spindulinių gliocitų ataugų, susijungusių zonulėmis, ir neuroepitelinio sluoksnio epiteliocitų;
# Išorinis branduolinis sluoksnis  – jį sudaro regos ląstelių branduoliai;
# Išorinis tinklinis sluoksnis  – jį sudaro regos ląstelių sinapsės, turinčios dvipolių ir gulsčiųjų nervinių ląstelių dendritų;
# Gulsčioji nervinė ląstelė;
# Dvipolis neuronas;
eilutė 29 ⟶ 31:
# Astrocitas;
# Tinklainės kapiliaras
# Vidinis branduolinis sluoksnis  – jį sudaro tinklainės gulsčiųjų, dvipolių amakrininių ir atraminių neuroglijos ląstelių branduoliai;
# Išorinis rezginis sluoksnis
# Lazdinio epiteliocito galinė sferulė
eilutė 35 ⟶ 37:
# Lazdinio epiteliocito citoplazma
# Kolbinio epiteliocito citoplazma
# Vidinis tinklinis sluoksnis  – tai sinapsių sritis tarp dvipolių, amakrininių ir ganglinio sluoksnio nervinių ląstelių bei tarp gretimų amakrininių ląstelių.
# Ganglinis sluoksnis  – jį sudaro daugiapolių neuronų kūnai. Amakrininiai neuronai yra išorinėje šio sluoksnio dalyje;
# Nervinių skaidulų sluoksnis   jį sudaro ganglinio sluoksnio neuronų neuritai. Šios skaidulos neaptrauktos mielinu ir neurolemocitais, todėl jos yra skaidrios;
# Vidinis ribinis sluoksnis  – sudarytas iš susijungusių gliocitų ataugų.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{Žmogaus anatomija|Tinklainė}}