Tradiciškai politinės sistemos skirstomos į demokratines ir nedemokratines. Smulkesnė klasifikacija remiasi santykių tarp individo ir visumos pobūdžio kriterijumi.
Demokratinei sistemai būdingas dialogas tarp individo ir jo politinės bendruomenės. Dialogas gali būti liberalus ir demokratinis. Šie atvejai skiriasi valstybės vietos politinėje sistemoje supratimu. Liberaliu atveju valstybė traktuojama tik kaip "naktinis sargas" apsaugantis individo asmens veiklos laisvę. Demokratinis politinės sistemos atvejis valstybei skiria dar ir kontrolieriaus vaidmenį. [[Demokratinė politinė sistema]] tai kai valstybė leidžia piliečiams išsakyti savo nuomonę ir neišvengiamai į ją atsižvelgia. Tiesiog demokratinės politinės sistemos atveju sprendimas priimamas atsiklausiant visuomenės, tačiau valstybė pasilieka sau teisę priimti galutinį sprendimą. Liberali demokratinė sistema reiškia, jos visuomenės nuomonė valstybei yra privaloma. Grynų politinių sistemų tipų faktiškai nėra. Demokratiniam tipui būdingas atstovavimas, valdžių suskirstymas, nuomonių toleravimas, asmenybė viršumo principas.
Kiekybiškai pasaulyje vyrauja autoritarinės valstybės ir politinės sistemos. Ir autoritarizmo, ir totalitarizmo atveju individo ir politinės sistemos dialogas nevyksta. Autoritarinėje politinėje sistemoje [[valstybė]] monopolizuoja tik politikos formavimosi sritį. Totalitarinė politinė sistema aprėpia visą politinę sistemą.▼
Nedemokratinė politinė sistema, kai valstybės vaidmuo pernelyg išaukštinamas.
▲Kiekybiškai pasaulyje vyrauja autoritarinės valstybės ir politinės sistemos. Ir autoritarizmo, ir totalitarizmo atveju individo ir politinės sistemos dialogas nevyksta. Autoritarinėje politinėje sistemoje [[valstybė]] monopolizuoja tik politikos formavimosi sritį. Totalitarinė politinė sistema aprėpia visą politinę sistemą.
