Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vilniaus universiteto Teisės fakultetas''' ('''VU TF''')  – vienas iš [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) fakultetų, kuriame ruošiami [[teisė]]s specialistai. Nuosekliosios studijos fakultete organizuojamos pagal 5 metų trukmės vientisųjų [[studijos|studijų]] modelį. [[Teisės fakultetas]] yra vienas seniausių struktūrinių VU padalinių.

[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos [[studentas|studentai]] gali atsivežti „kenksmingų" („[[erezija|eretiškų]]“) [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją [[propaganda|propaguoti]], o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579  m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''...iš…iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas (Mucijus Vitelskis, Ordino generolas 1615-16451615–1645 metais, ir kiti), norėdami „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises). Steigti Teisės ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetus]] taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]], nuolaidos [[Lenkija|Lenkijos]] bajorams mainais už [[Vyriausiasis Lietuvos tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos tribunolo]] įkūrimo toleravimą.

Broliai didikai [[Jeronimas Valavičius]] († [[1636 m.]]) ir [[Eustachijus Valavičius]] (1560–1630) ilgai siekė pakeisti [[1579]]  m. Vilniaus jėzuitų akademijos steigimo privilegijoje (netiesiogiai) įvardintą draudimą įkurti Teisės ir Medicinos padalinius.

[[Vaizdas:Kazimier Leŭ Sapieha. Казімер Леў Сапега (XVII).jpg|thumb|left|200px|Fakulteto fundatorius - – [[Lietuvos pakancleris]] [[Kazimieras Leonas Sapiega]]]]

Teisės fakultetas įsteigtas [[1641]] metų [[spalio 11]] d. [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] privilegija, kurią lėmė fakulteto fundatoriaus [[Lietuvos pakancleris|Lietuvos pakanclerio]] [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] (1609-16561609–1656) ir jėzuitų susitarimai.

[[Vaizdas:VU Sv.Jono baznycios pagrindinis fasadas 2006-08-08.jpg|right|thumb|200px|Iškilmingos pirmųjų Vilniaus jėzuitų kolegijos teisės profesorių sutiktuvės 1644  m. vyko [[Šv. Jonų bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]]]]

Teisės fakultetas pradėjo darbą tik [[1644]]  m.<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_130744-71096/DS.005.0.01.ETD Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija] // XIII-XXXIII–XX a. [[Lietuvos teisinė sistema|Lietuvos teisinės sistemos]] istorija. [[Jevgenij Machovenko]], 22 psl.</ref>, kai į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Bavarijos [[Ingolštatas|Ingolštato]] universiteto (jame mokėsi ir pats fundatorius) - – tai [[abiejų teisių daktaras|abiejų teisių daktarai]] dėstytojai kanonistas [[Jonas Jurgis Šaueris]] ir civilistas [[Simonas Dilgeris]] († po 1666  m.). Jiems iškilmių [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]] metu buvo suteikti abiejų teisių [[teisės magistras|magistrų]] ir filosofijos [[daktaras|daktaro]] laipsniai.

[[1645]]  m. (ar 1646  m.) darbą pradėjo ir [[Paduja|Padujos]] universiteto profesorius pasaulietis kanonistas [[Aronas Aleksandras Olizarovskis]] (1610-16591610–1659).

[[1655 m.]] Kazimieras Leonas Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, [[testamentas|testamentu]] jam užrašė [[Počajevai|Počajevų]] dvarą ([[Volynė]]s gubernija, [[Kšemenecas|Kšemeneco]] pavietas) ir savo biblioteką [[Ružanai|Ružanuose]] ([[Gardino pavietas]]). [[Fundacija|Fundacijoje]] buvo numatyta išlaikyti 4 [[katedra]]s: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui - – [[Kanonų teisė]]s ir [[Civilinė teisė|Civilinės teisės]]<ref>[Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641-16671641–1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.</ref>. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas ''Schola Sapiehana'' ({{lt|Sapiegos mokykla}})<ref>[http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=page&Id=521 Teisė ir ekonomika] // Mokslas senajame VU</ref>.

[[1684 m.]] civilinės teisės profesorium buvo paskirtas dar vienas teisininkas - – abiejų teisių daktaras [[Pranciškus Peyer]] (be kita ko [[1684]]  m. [[gegužės 18]] m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos [[notaras|notaru]])<ref>[http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=277&Itemid=93 „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“] // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. [[Paulius Rabikauskas]]</ref>.

[[Vaizdas:Hieronim Stroynowski.PNG|thumb|right|200px|[[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-18151752–1815), VU teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio [[fiziokratai|fiziokratų]]]]

Iki [[1832]]  m., kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai [[Joachimas Lelevelis]] (1786-18611786–1861), [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-18151752–1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776-18381776–1838), [[Ignas Danilevičius]] (1787–1843); taip pat I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, ir kiti.

Nors ir [[1919]]  m. ir vėl buvo atkurtas [[Vilniaus universitetas|Universitetas]], tačiau [[Lenkija]]i [[aneksija|aneksavus]] kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas buvo priversta tęsti [[Kaunas|Kaune]]: pradėjo veikti [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Teisių skyrius. [[1922 m.]] antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos (Dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas) universiteto Teisių fakultetas, kuriame dėstė iškiliausi to meto Lietuvos teisininkai kaip [[Petras Leonas]] (1864-19381864–1938), [[Vaclovas Biržiška]] (1884–1956), [[Augustinas Janulaitis]] (1878-19501878–1950), [[Mykolas Romeris]] (1880-19451880–1945) ir kiti. 1922  m. Kaune įkurto universiteto Teisių fakultete veikusi Baudžiamosios teisės katedra kiek vėliau buvo sujungta su Baudžiamojo proceso katedra.

Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. [[1942]]  m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą.

[[1944 m.]] rudenį VU atnaujino savo veiklą ir veikė kaip Vilniaus valstybinis universitetas ([[TSRS|sovietinio]] tipo aukštoji mokykla). Teisės fakultetas tęsė savo veiklą. [[1970 m.]] pradėjo veikti Darbo teisės katedra (vedėjas - – doc. V. Nekrašas). [[1977 m.]] Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedra buvo padalinta į Baudžiamosios teisės ir Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedrą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir stokojant [[:kategorijaKategorija:teisėtyrininkai tarptautininkai|teisininkų tarptautininkų]], [[1991 m.]] buvo įsteigta [[Tarptautinė teisė|Tarptautinės teisės]] ir [[lyginamoji teisė|lyginamosios teisės]] katedra ([[1998 m.]] pervadinta į [[Tarptautinė teisė|Tarptautinės teisės]] ir [[Europos Sąjungos teisė]]s katedrą); vedėjas - – doc. [[Vilenas Vadapalas]] (g. 1954  m.), nuo [[2001 m.]] - – doc. [[Zenonas Petrauskas]] (1950-20091950–2009), o nuo [[2005 m.]] iki 2009  m. - – doc. [[Dainius Žalimas]] (g. 1973  m.)<ref>[http://web.archive.org/web/20070916190137/http://www.tf.vu.lt/index.php?fuseaction=displayHTML&file=File_9.php&langparam=LT VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros informacija] (archyvinė 2007-09-16 d. tinklalapio versija)</ref>.

Iki [[2009 m.]] rugpjūčio 31 d. Fakultete veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir [[civilinis procesas|civilinio proceso]] katedra ([[1641 m.]] įsteigta kaip Civilinės teisės katedra), [[Darbo teisė]]s katedra (vedėjas - – doc. Tomas Davulis), [[Konstitucinė teisė|Konstitucinės]] ir [[administracinė teisė|administracinės teisės]] katedra (buvusi [[Valstybinė teisė|Valstybinės teisės]] katedra), [[Kriminalistika|Kriminalistikos]] ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra, Teisės teorijos ir istorijos katedra (buvusi Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra).

* Dekanas - – prof. dr. [[Tomas Davulis]]

* Prodekanas studijoms - – doc. dr. [[Haroldas Šinkūnas]]

* Prodekanas planavimui - – prof.habil.dr. [[Gintaras Švedas]].

Nuo 2009  m. rugsėjo 1 d. Fakultete veikia šios katedros: [[Baudžiamoji justicija|Baudžiamosios justicijos]] (vedėjas - – prof. Gintaras Švedas), [[Privatinė teisė|Privatinės teisės]] (vedėjas - – prof. [[Vytautas Mizaras]]) ir [[Viešoji teisė|Viešosios teisės]] katedros (vedėjas - – prof. [[Egidijus Kūris]]).

[[Užsienio teisė]]s mokyklos bei centrai - – tai [[Prancūzijos teisės mokykla]] ir [[Vokietijos teisės centras]]. Taip pat pažymėtini [[Rytų Europos teisės centras]] (įsteigtas [[2003 m.]]) bei [[Lenkijos teisės mokykla]] (įsteigta 2001  m.), [[Informatikos teisės centras prie VU Teisės fakulteto]].

Nuo [[1957 m.]] Fakultetas leidžia teisės mokslinį žurnalą „Teisė“ (nuo 1999  m. iki [[2003 m.]] buvo paskelbti 169 TF mokslininkų darbai). Fakultete vykdomi nacionaliniai ir tarptautiniai tyrimai. Rengiamos ir ginamos socialinių mokslų (teisės krypties) disertacijos (anksčiau - – ir [[habilitacija|habilitacijos]]), atliekamos habilitacijos procedūros. Tarptautinės ir ES teisės katedros darbuotojai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos teisės harmonizavimo su ES teise, tyrė ir sprendė atitinkamas problemas (dalis darbuotojų buvo ir iki šiol vadovaujančias pareigas einantys [[Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos|ETD prie LR TM]] tarnautojai), taip pat teisinius stojimo ir dalyvavimo NATO aspektus, [[Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija|Europos žmogaus teisių konvencijos]] aiškinimą ir taikymą žmogaus teisių teismo praktikoje, veiklą tęsia net ir dirbdami tarptautiniuose teismuose (pvz., [[EŽTT]] teisėjai prof. [[Pranas Kūris]], doc. [[Danutė Jočienė]], [[Pirmosios instancijos teismas|Pirmosios instancijos teismo]] teisėjas prof. [[Vilenas Vadapalas]]). Civilinės ir civilinio proceso (nuo 2009  m. - – Privatinės teisės) katedroje pradėtos nagrinėti Lietuvos privatinės teisės sistemos kūrimo, civilinės teisės ir civilinio proceso teisės aiškinimo ir taikymo teorinės ir praktinės problemos<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/mokslas Mokslas Teisės fakultete] (VU TF inf.)</ref>.

VU TF Studentų mokslinę draugiją sudaro mokslinės veiklos būreliai  – skyriai (iš viso - – 7), pagal veiklos specializacijas pradėję veikti prie atitinkamų dalykų katedrų<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/mokslas/studentu-moksline-draugija VU TF Studentų mokslinė draugija]</ref>:

* Baudžiamosios teisės SMD skyrius - – prie Baudžiamosios teisės katedros (kuratorius  – lekt. [[Gintautas Sakalauskas]])

* Civilinės teisės ir civilinio proceso SMD skyrius - – prie Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros (kuratorius  – lekt. Rimantas Simaitis)

* Darbo teisės SMD skyrius (prie Darbo teisės katedros (kuratorė  – doc. Daiva Petrylaitė)

* Konstitucinės ir administracinės teisės SMD skyrius (prie Konstitucinės ir administracinės teisės katedros, kuratoriai  – doc. [[Vaidotas Vaičaitis]])

* Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso SMD skyrius (prie Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros, kuratorė  – asist. G. Juodkaitė-Granskienė)

* ''Moot Court Training'' - – prie Tarptautinės ir ES teisės katedros (kuratorė  – lekt. Vygantė Milašiūtė)

* Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos SMD skyrius - – prie Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros (kuratorius  – doc. [[Jevgenij Machovenko]]).

* [[Konstitucijos dienos]] (''KoDi'') - – [[LR Konstitucija]]i pažymėti skirti renginiai (konferencija, įvairios akcijos VU Teisės fakultete bei [[Vilnius|Vilniaus]] miesto centre, nemokamas baigiamasis muzikinis [[kocertas]]). Asmeniui, ypatingai pasižymėjusiam ginant savo ar kitų [[žmogaus teisės|žmonių teises]] Konstitucijos pagalba, yra dovanojama [[Konstitucijos taurė]].

* [[Teisininkų dienos]] (''TeDi'') švenčiamos jau daugiau nei 30 metų. Šventės metu vyksta tradiciniais tapę ir studentų kiekvienais metais laukiami renginiai  – [[aukcionas]], konferencija ir baigiamasis vakaras, kuriame pasirodo garsūs atlikėjai.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ''Alumni'' draugija  – tai Fakulteto auklėtinių asociacija, kurios misija - – palaikyti fakulteto absolventų tarpusavio ryšius bei ryšius su ''[[Alma mater]]'', prisidėti prie Fakulteto veiklos vystymo ir plėtros, vystyti Fakulteto auklėtinių bendruomenės profesinius gebėjimus. Draugija vykdo švietėjiškus, profesinių gebėjimų tobulinimo, mokslo ir studijų plėtros projektus, teikia finansinę paramą Fakultetui, jo studentams, studentų organizacijoms, remia mokslo renginius. Šiuo metu draugija jungia virš 150 narių, gyvenančių ir dirbančių įvairiuose Lietuvos miestuose.

Fakultetas sėkmingai bendradarbiauja su įvairiomis teisinėmis įstaigomis bei organizacijomis. Pasirašytos sutartys leidžia fakulteto studentams šiose institucijose atlikti praktiką, o [[mokslo darbuotojas|mokslo darbuotojams]]  – [[mokslinis tyrimas|mokslinius tyrimus]]. Nacionalinės bendradarbiavimo [[sutartis|sutartys]] pasirašytos su tokiomis institucijomis bei įstaigomis kaip [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija|LR Vyriausybės kanceliarija]], [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|LR teisingumo ministerija]], [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas]], [[Advokatų taryba]], [[Lietuvos notarų rūmai]], [[Lietuvos teisės institutas|Teisės institutas]], [[VĮ Teisinės informacijos centras]], [[Vilniaus viešoji advokatų kontora]], Lukiškių tardymo izoliatorius  – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.

Fakultetas bendradarbiauja su įvairiomis užsienio organizacijomis, kartu vykdo studentų mainus (pvz., [[ERASMUS]]<ref>[http://www.tf.vu.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-programa/erasmus-programos-partneriai VU TF Erasmus programos partneriai] (VU TF informacija)</ref>, teisinės praktikos atlikimo užsienyje programas). Pvz., [[Frankfurto universitetas]], [[Berlyno laisvasis universitetas]], [[Bonos universitetas]], [[Heidelbergo universitetas]], [[Konstancos universiteas]], [[Kelno universitetas]] ([[Rytų Europos teisė]]s institutas), [[Miunsterio universitetas]], [[Latvijos universitetas]], [[Tartu universitetas]], [[Zalcburgo universitetas]]. Taip pat su [[:categoryKategorija:Vokietijos fondai|Vokietijos fondais]] kaip [[Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas]] ({{de|IRZ}}), ''[[Hertie Stiftung]]'' (remiančiais [[VTC]] veiklą) bei kitais.