Muhamedas Ali Paša: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
aptvarkiau gramatiką, dar reikėtų nuspręsti, ar palikti skirtingus laikus, ar visur keisti į būtąjį. |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:ModernEgypt, Muhammad Ali by Auguste Couder, BAP 17996.jpg|thumb|Muhamedas Ali Paša]]
'''Muhamedas Ali (Alijus) Paša al-Mas’ud ibn Agha''' (arabiškai: محمد علي باشا, Mʋhɑm̑ɑd Oɑlí Báşá) (turkiškai: Mehmet Ali Pasha in Albanian; Kavalalı Mehmet Ali Paşa) ([[1769]] [[kovo 4]] d. – [[1849]] [[rugpjūčio 2]] d.) –
== Gyvenimas ==
Jis gimė Makedonijoje, kuri tuo metu priklausė [[Osmanų imperija|Osmanų imperijai]]. Jo tėvas buvo nedidelės įgulos vadas.
[[1799]] m. jis dalyvavo kariniame turkų žygyje prieš prancūzų okupantus ir liepą itin gerai pasirodė Abu Kyro mūšyje žengdamas albanų korpuso priešakyje. [[1803]] m. [[kovo 11]] d. anglų kariuomenės būriai palieka [[Aleksandrija|Aleksandriją]],
Be Egipto jis
== Egipto modernizavimas ==
[[Vaizdas:Mouhamed ali army&navy.jpg|200px|thumb|left|Muhamedas Ali įkuria modernų Egipto laivyną.]]
Pakeičiama centrinė ir sričių valdžia. Kaire tarybos užleido vietą „ministerijoms“. Buvusios apygardos pertvarkytos į septynias sritis, valdomas turkų gubernatoriaus, ir
[[1808]] - [[1811]] m. įvedus žemės monopolį, paša Egipte tapo kone vieninteliu žemės savininku. Valstybiniuose ūkiuose dirba tik valstiečiai, tačiau kasmet vyriausybė jiems norodo, ką sėti, superka jų derlių, o parduoda jį savo nuožiūra nustatytomis kainomis.
Žemės ūkis tampa
Šiais valstybinimo principais buvo nepatenkintos Europos valstybės, kadangi jie ribojo jų išeivių privilegijas. [[1834]] m. panaikinama valstybės monopolija tekstilės srityje; įmonės įgyja valdymo
Be ekonominio elito - darbininkų, industrinė revoliucija žlunga. Dėl tokios politikos išnyksta ankstesnės vadovaujančios frakcijos, nelieka palankių sąlygų rastis naujiems socialiniams sluokniams, nes monopolijos trukdė atsirasti industrinei ir komercinei miestų buržuazijai. Visos šios ekonominės reformos buvo susiję su
== Ekspansijos politika ==
Padedamas prancūzų karo patarėjų paša suburia modernią armiją ir sukuria karinį laivyną, kuriuo Osmanų sultonas ketino pasinaudoti. Būtent raginamas sultono Muhamedas Ali savo naująją armiją veda į karą prieš Arabijos [[vahabitus]], islamo reformų šalininkus. [[1812]] m. jo armija užima [[Meka|Meką]] ir [[Medina|Mediną]]. Paša nusipelno didžiulės pagarbos visame musulmonų pasaulyje. Nuo [[1820]] m. iki [[1823]] m.
[[Vaizdas:Muhammad Ali Dynasty portrait.jpg|300px|thumb|Muhamedas Ali su savo rūmininkais Kaire.]]
Jo valdžia tokia stipri, kad į Muhamedą Ali pradeda kreiptis Osmanų sultonas, prašydamas stoti į mūšį su graikais. [[1823]] - [[1827]] m. jis dalyvauja karo žygyje į Graikiją, Kretą, o [[1825]] - [[1826]] m. pasiunčia armiją į [[Morėja|Morėją]]. Tačiau [[1827]] m. Graikijos sąjungininkės Prancūzija, Anglija ir Rusija
Pergalės laimimos žaibiškai, o Egipto armija, sumušusi turkų kariuomenės būrius, [[1832]] m. ima grasinti [[Konstantinopolis|Konstantinopoliui]] ir visai Osmanų imperijai. [[1833]] m. kovą pasirašo Kutajo taikos sutartį, kurios dėka pašai atitenka [[Palestinos regionas|Palestina]], [[Sirija]] ir Adano sritis. Jo valdos nusidriekia nuo Sudano pietų iki [[Anatolija|Anatolijos]] sienų. [[1839]] m. remiami Anglijos ir Rusijos osmanai pradeda antrąjį „Sirijos karą“. Šis karas baigiasi naujomis egiptiečių pergalėmis ir dar sykį iškyla grėsnė Konstantinopoliui. Turkiją ima palaikyti
Netekęs savo karinės jėgos ir abejodamas dinastijos valdžios patikimumu, paša pasižada daugiau neperžengti jam nustatytų ribų. [[1848]] m. paveiktas ligos Muhamedas Ali atsisako savo pareigų, užleisdamas vietą sūnui pašai Ibrahimui (1789 – 1848). [[1849]] [[rugpjūčio 2]] d. Muhamedas Ali miršta.
|