Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

3 801 baitas pašalintas ,  prieš 5 metus
Puslapis keičiamas tekstu „{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Vertebrata}} {{Taxobox_paveiksliukas | image =260px|(''Tiliqua nigrolutea'') | c...“
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Vertebrata}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image =[[Vaizdas:Blue-toungued skink444.jpg|260px|(''Tiliqua nigrolutea'')]] | caption = ''Tiliqua nigrolutea''}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}}
{{Taxobox_potipis | taxon = Stuburiniai | taxon1 = Vertebrata}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Stuburiniai''' ({{la|Vertebrata}}) – didžiausias [[chordiniai|chordinių]] gyvūnų (''Chordata'') [[potipis]].
 
Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink [[chorda|chordą]] formuojasi [[stuburas|stuburo]] slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.
 
Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo [[kambras|kambro]] periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo [[jūrų žvaigždės|jūrų žvaigždžių]] giminaičiai.
 
Stuburinių klasės:
* [[Žuvys]]
* [[Varliagyviai]]
* [[Ropliai]]
* [[Paukščiai]]
* [[Žinduoliai]]
 
== Stuburinių biologija bei skirstymas ==
 
Tai progresyviausia chordinių šaka. Dauguma stuburinių judrūs, aktyviai ieško maisto, puola ir ginasi, poravimosi metu aktyviai ieško priešingos lyties individų. Visiems stuburiniams būdingos išsivysčiusios galvos smegenys, kurios būna paslėptos kremzliniame arba kauliniame kaukolės skelete ir yra skirstomos į 5 dalis:
1. Priekinės smegenys
2. Tarpinės smegenys
3. Vidurinės smegenys
4. Smegenėlės
5. Pailgosios smegenys
• Chordos vietoje stuburiniams išsivystęs kremzlinis arba kaulinis stuburas, kurio kanalu eina stuburo smegenys. Galvos ir stuburo smegenys sudaro centrinę nervų sistemą.
• Galvos kaulai skirstomi į kiaušo ir veido dalis. Žandikauliai sujungti judriai, yra su dantimis (išskyrus paukščių).
• Visų stuburinių medžiagų apykaita yra aktyvi, aukštesniųjų stuburinių – paukščių ir žinduolių – kūno temperatūra yra pastovi: jie yra šiltakraujai.
• Širdis varinėja kraują vienu arba dviem apytakos ratais, kraujas su hemoglobinu.
• Nuodingi medžiagų apykaitos produktai iš organizmo šalinami pro inkstus.
• Stuburiniams būdingos atskiros kvėpavimo ir virškinimo sistemos.
• Visi stuburiniai skirtalyčiai.
• Gimdo gyvus jauniklius arba deda kiaušinius.
Apskritažiomeniai, žuvys ir varliagyviai - žemesnieji stuburiniai, vystosi vandenyje ir priklauso anamnijų grupei (aplink gemalą nesusidaro gemalinis dangalas amnionas) – jie, kaip pirminiai vandens gyvūnai, gali daugintis tik vandenyje.
Ropliai, paukščiai ir žinduoliai – aukštesnieji stuburiniai vystosi sausumoje ir priklauso amniotų grupei (turi gemalinį dangalą amnioną).
 
Skirstymas:
anámnijai - žemesnieji stuburiniai gyvūnai (apskritažiomeniai, žuvys, varliagyviai), kurių kiaušiniai ir lervos vystosi vandenyje; gemalai neturi amniono ir alantojo.
Amniotai – tikrieji sausumos stuburiniai. Amniotams priklauso ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Tai – vieningos kilmės gyvūnai, kurių bendri požymiai susiformavo sausumoje. Vystosi sausumoje. Aplink gemalus formuojasi dangalai – amnionas ir seroza, tarp kurių įsiterpia alantojus.
 
== Pirmieji stuburiniai ==
[[Vaizdas:Flussneunauge.jpg|thumb|150px|left|Jūrinė nėgė (''Petromyzon marinus'')]]
Ankstyviausieji stuburiniai, atsiradę [[Ordovikas|ordoviko]] periode, buvo žuvis primenančios būtybės, kurios galbūt buvo [[Nėgė|nėgių]] ir [[Miksina|miksinų]] - pačių primityviausių dabartinių stuburinių protėviai. Negės ir miksinos neturi žandikaulių, bet jų griaučiai kremzliniai, jos turi chordą, žiaunų plyšius ir nervinį vamzdelį.
 
{{biolog-stub}}
{{Commons|Category:Vertebrata}}
{{Vikižodynas|stuburiniai|no=T}}
 
[[Kategorija:Stuburiniai| ]]
 
[[ml:നട്ടെല്ലുള്ള ജീവികള്‍]]
Anoniminis naudotojas