Radioteleskopas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 9:
Priešingai nei [[optinis teleskopas|optiniai teleskopai]], radioteleskopai veikia visą parą, nebijo tirštų debesų ir oro taršos. Tačiau [[radijo banga|radijo bangos]] turi mažiau energijos, negu šviesą. Šį trūkumą galima pašalinti dviem būdais: gaminant labai dideles lėkštes, kurios sugautų visas smulkmenas, arba sujungiant daug mažesnių lėkščių, kad susidarytų komplektas. Pasaulyje netrūksta tiek pavienių lėkščių, tiek komplektų pavyzdžių.
Pirmąjį 9 m radioteleskopą kosminėms radijo bangoms tirti [[1937]] m. sukonstravo amerikiečių astrofizikas Grote Reberis, Vytono vietovėje, [[Ilinojus|Ilinojaus]] valstijoje ([[JAV]]).<ref>TARASONIS, Vytautas. ''Fizika: vadovėlis XI–XII klasei .'' Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 197 p. ISBN 5-420-00253-1.</ref><ref>{{cite web|url=http://www.cekiske.lt/mokymas/Astronomija/visat/radpav.htm|archiveurl = https://web.archive.org/web/20140122193852/http://www.cekiske.lt/mokymas/Astronomija/visat/radpav.htm|archivedate=2014-01-22|deadurl=no|title=Visatos tyrimų fotografijos|author=|date=|publisher=|accessdate=2014-01-22}}</ref>
Didžiausias pasaulyje radioteleskopas – RATAN 600 ([[Rusija]]), turintis 576 m skersmens anteną.
| |||