'''Masė''' – [[fizikinis dydis]], intuityviai suvokiamas kaip medžiagos kiekio matas. Iš tiesų, egzistuoja trys '''masių''' apibrėžimai:
* '''Inercinė masė''' – kūno [[Inertiškumas|inertiškumo]] matas. Dydį apibrėžė [[Izaokas Niutonas]] ir panaudojo savo [[Niutono dėsniai|antrajame dėsnyje]].
* '''Aktyvioji gravitacinė masė''' – kūno kuriamo [[Gravitacinis laukas|gravitacino lauko]] stiprumo matas. Kuo stipesnis kuriamas laukas, tuo didesnė aktyvioji gravitacinė masė.
* '''Pasyvioji gravitacinė masė''' – matas jėgos, kurios yra veikiamas kūnas esantis kažkokio stiprumo gravitaciniame lauke. Kuo didesnė kūno pasyvioji gravitacinė masė, tuo stipresnė jėga veiks kūną, pvz., [[Žemė|žemės]] gravitaciniame lauke.
Pastarosios dvi masės yra lygios, tai nėra labai stebinantis faktas – abi masės dažniausiai vadinamos bendrai – gravitacinėmis masėmis. Daug įdomesnis buvo [[Izaokas Niutonas|Niutono]] pastebėjimas, kad gravitacinė ir inercinė masės yra proporcingos. Visas mases suvienija [[Niutono visuotinės traukos dėsnis]], kuris užrašomas:
: <math>F = G \frac{m_1m_2}{R^2} </math>
Čia <math>F</math> – jėga, kilusi dėl [[Gravitacija|gravitacijos]], <math>G</math> – [[gravitacinė konstanta]], <math>m_1, m_2</math> – dviejų kūnų inercinės masės, <math>R</math> – atstumas tarp kūnų.
Kadangi [[Jėga|jėgos]] ir inercinės masės vienetai buvo parinkti tokie, kad [[Niutono dėsniai|antrajame Niutono dėsnyje]] nereikėtų proporcingumo koeficiento, tai šioje lygtyje jo prireikė, kad abi mases galėtume matuoti tais pačiais vienetais.
== Vienetai ==
[[SI (sistema)|SI sistemoje]] masės vienetas yra [[kilogramas]] – 39 mm skersmens ir tokio paties aukščio ritinys, pagamintas iš 90 % platinos ir 10 % iridžio lydinio. Panaši masė yra vieno litro distiliuoto 4℃ temperatūros vandens.
== Taip pat skaitykite ==
{{Commons|Category:Mass |no=T}} ▼
* [[Bendroji reliatyvumo teorija]]
* [[Matavimo vienetas]]
▲{{Commons|Category:Mass|no=T}}
[[Kategorija:Fizikiniai dydžiai]]
|