Pečioros jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pečioros jūra''' ({{ru|Печорское море}}) - – [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] jūra (pietrytinė [[Barenco jūra|Barenco jūros]] dalis) tarp [[Kolgujevas|Kolgujevo]] ir [[Vaigačas|Vaigačo]] salų.

Pečioros jūrai priskiriama akvatorija į rytus nuo linijos Čiorno ragas ([[Naujoji Žemė]], pietinis įėjimas į įlanką Kostin Šaras) - – šiaurinis Kolgujevo galas - – pietinis Kolgujevo galas - – Sviatoj Nos ragas ({{ru|Святой Нос}}) žemyne. [[Karos Vartų sąsiauris|Karos Vartų]] ir Jugros Šaro ({{ru|Югорский Шар}}) sąsiauriai nėra Pečioros jūros dalis.

<br />Visi Pečioros jūros krantai yra [[Rusijos federacija|Rusijos]] teritorija (žemyno krantas ir Kolgujevo ir Vaigačo salos - – [[Nencų autonominė apygarda]], Naujoji Žemė - – [[Archangelsko sritis]]).

Pečioros jūra turi keletą [[įlanka|įlankų]] - – Ramenka, Kolokolkovo, Chaipudyros, [[Pečioros įlanka|Pečioros]] (didžiausia). Stambiausia įtekanti upė - – [[Pečiora]].

Jūros ilgis (platumos kryptimi, nuo Kolgujevo iki Karos Vartų) - – apie 300  km, plotis (ilgumos kryptimi, nuo rago Ruskij Zavorotas ({{ru|Русский Заворот}})) iki Naujosios Žemės - – apie 180  km. Jūros akvatorijos plotas - – 81263  km², vandens tūris - – 4380  km³.

<br />Jūra sekli, gilėja einant į šiaurę nuo žemyno kranto. Vidutinis gylis - – 6  m. Pagal pietinį Naujosios Žemės krantą eina giliavandenis lovys (gylis virš 150 m). Giliausia vieta - – 210  m.

Poliarinė naktis tęsiasi nuo lapkričio pabaigos iki sausio vidurio, o poliarinė diena - – nuo gegužės vidurio iki liepos galo.

Ledo danga sezoninė, susidaro rugsėjį ar spalį, išsilaiko iki liepos.

Vanduo paviršiuje šilčiausias rugpjūčio mėnesį – - 10-1210–12&nbsp;°C, o gilumoje - – rugsėjo-spalio mėnesiais. Vanduo šalčiausias gegužės mėnesį, tuomet paprastai vandens temperatūra neigiama visame gylyje.

Pečioros jūros vandens druskingumas keičiasi keičiantis metų laikams, jis nevienodas skirtingose akvatorijos vietose. Esant ledo dangai vandens druskingumas jūrinis (32-3532–35 ‰). Vasarą ir rudenį jūros vanduo labai gėlėja dėl Pečioros upės ir kitų upių [[Vandens nuotėkis|nuotėkio]]. Paviršiniame 10 metrų sluoksnyje susidaro sūroko (druskingumas iki 25 ‰), pagėlėjusio (druskingumas 25-3025–30 ‰) ir jūrinio sūraus (druskingumas virš 30 ‰) vandens zonos. Zonos ryškiausios liepos mėnesį. Zonos ima mažėti rugpjūčio-spalio mėnesiais ir lapkritį, kai jūra ima užšalti, visiškai išnyksta.

Pečioros jūroje teka šiltosios Kolgujevo-Pečioros srovės, šaltosios Litkės srovės atšakos, taip pat - – nuotėkinės (šiltos vasarą ir šaltos žiemą) Baltosios jūros ir Pečioros srovės.

Pečioros jūroje ties Varandėjaus sala vidutinis siziginio [[Potvynis ir atoslūgis|potvynio]] aukštis yra 1,1  m.

Jūroje žvejojamos [[menkės]], medžiojami [[Baltasis delfinas|baltieji delfinai]], [[ruoniai]].

2009  m. Pečioros jūroje pramoninei naftos gavybai rengiami telkiniai Prirazlomnojė ({{''Приразломное''), Dolginskojė (''Долгинское''), Medinskojė-Morė (''Медынское-море''), Varandej-Morė (''Варандей-море'') ir kt. Ties Varandėjaus gyvenviete veikia jūrinis [[naftos terminalas]], pumpuojantis žemyninių telkinių [[nafta|naftą]].