Dalmatija: Skirtumas tarp puslapio versijų

''Šis straipsnis - – apie istorinį [[Kroatija|Kroatijos]] regioną. Apie to paties pavadinimo Romos imperijos provinciją žiūrėkite straipsnį [[Dalmatija (Romos provincija)]].

[[FileVaizdas:Croatia-Dalmatia.png|thumb|200px]]

'''Dalmatija''' ([[kroatų kalba|kroat.]] ''Dalmacija'', {{lot|Dalmatia}})  – istorinis regionas [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] pakrantėje ir salose, dabartinės [[Kroatija|Kroatijos]] teritorijoje. Regionas tęsiasi nuo [[Rabas|Rabo]] salos šiaurėje iki [[kotoras|Kotoro]] įlankos pietuose, iš šiaurės rytų jį riboja Kroatijos siena su [[Bosnija ir Hercegovina]].

Per istoriją Dalmatija buvo vadinamos gana skirtingos šių žemumų atkarpos. I tūkst pr. m. e. Senovės Dalmatija buvo dalis [[Ilyrija|Ilyrijos]] ir sudarė atkarpą nuo [[Neretva|Neretvos]] iki [[Krka (Kroatija)|Krkos]] (šiauriau buvo [[Liburnija]], piečiau gyveno tikrieji [[ilyrai]]). Po Romos imperijos žlugimo Dalmatija pradėta vadinti Liburnija, kai tuo tarpu senajai Dalmatijai prigijo pavadinimas [[Paganija]]. XIII-XVXIII–XV a. [[Venecijos respublika]]i užėmus dideles pajūrio teritorijas, jos visos pradėtos vadinti Dalmatija.

I tūkst. pr. m. e. Dalmatijoje gyveno ilyrų gentys [[dalmatai]], taip pat [[Adrijos venetai|venetams]] giminingi [[liburnai]]. Visus juos paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą nukariavo [[Romos imperija]] ir suformavo [[Dalmatija (Romos provincija)|Dalmatijos provinciją]]. Tuo metu provincijai priklausė ir teritorijos giliai žemyne ([[Bosnija]], [[Hercegovina]], [[Juodkalnija]]). Valdant romėnams nunyko vietinės kalbos, įsigalėjo lotynų kalbos atmaina - – romaninė [[dalmatų kalba]] (jau mirusi).

Nuo [[VI amžius|VI]] amžiaus Dalmatija buvo [[Bizantija|Bizantijos]] dalis, čia apsigyveno [[slavai]]. VII a. čia pradėjo kurtis jų valstybėlės - – [[Paganija]], [[Zahumlje]], [[Travunija]]. Šiaurinė Dalmatija (senovės Liburnija) nuo [[VIII amžius|VIII]] amžiaus priklausė [[Pajūrio Kroatija]]i, vėliau  – [[Vengrijos karalystė|Vengrijos karalystei]]. Pietinėje Dalmatijoje, tuo tarpu, X-XIX–XI a. įsigalėjo [[Duklia]], o vėliau - – [[Serbijos karalystė]].

XII-XVXII–XV amžiais visame Dalmatijos pajūryje suklestėjo stiprūs [[miestas-respublika|miestai-respublikos]]  – [[Dubrovnikas]], [[Splitas]], [[Zadaras]] ir kiti. Per šį laikotarpį visame pajūryje įsigalėjo [[Venecijos respublika]], kuri jį valdė kaip [[Jūrinė Venecija|Jūrinės Venecijos]] dalį. 1420  m. Vengrija regioną galutinai pardavė Venecijai. Tik ties Dubrovniku susiformavo nepriklausoma [[Ragūzos respublika]]. Atskiros regiono dalys keletą kartų buvo užimtos [[Osmanų imperija|Osmanų]], tačiau ilgainiui vėl sugrįžo Venecijai.

[[1797]]  m. Venecijos kolonijos atiteko [[Habsburgų monarchija]]i (Austrijos imperijos, vėliau [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]]) dalis. [[Napoleonas]] čia įkūrė Prancūzijai priklausančias [[Ilyrijos provincijos|Ilyrijos provincijas]] (1809–1816), o vėliau buvo administruojamos kaip atskira [[Dalmatijos karalystė]] (1815–1918).

[[XIX amžius|XIX]] amžiaus pabaigoje Dalmatija tapo pagrindiniu kroatų tautinio atgimimo centru, nuo 1918  m.  – naujos [[Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė]]s dalis ([[Pajūrio banovina]]). Tuo metu piečiausias regiono kampas (su [[Kotoro įlanka]]) atiteko [[Juodkalnija]]i (priklauso iki dabar).

[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu regionas buvo padalintas tarp Kroatijos ir [[Italija|Italijos]], o 1945 metais visas regionas tapo Kroatijos Socialistinės Respublikos (iki 1991  m.  – [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] dalis) dalimi.

Dalmatija yra davusi vardą universalių [[šuo|šunų]] veislei (balti su juodomis dėmėmis)  – [[dalmatinai|dalmatinams]], nors veislės kilmė neaiški (kildinami iš Indijos, Egipto ar Graikijos).