Jonas Karutis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 29:
 
== Biografija ==
Vos vienuolikmetis Jonas liko be motinos, augo su broliu ir seserimi. [[1919]] m. [[TLK|Lietuvos kariuomenės]] savanoris. 1919 m. [[rugpjūčio 31]] d. [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos kovose]] su [[bolševikai]]s prie [[Dauguva|Dauguvos]] buvo sunkiai sužeistas, neteko vienos akies, tačiau grįžo į tarnybos vietą tęsti kovos. Tarnaudamas Panevėžio atskirajame batalione, kovojo su [[bermontininkai]]s, bolševikais ir [[lenkai]]s. Už kovinius nuopelnus apdovanotas [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius|I laipsnio]] ir II laipsnio Vyčio kryžiais.
 
1919 m. rudenį paleistas į atsargą, nuo [[1922]] m. dirbo [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Karo muziejuje]]. [[1923]] m. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]] dalyvis, buvo apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. Vienas [[Lietuvos laisvės kovų invalidų draugija|Lietuvos karo invalidų „Vyčių brolijos“]] steigėjų, 1923–[[1930]] m. ir [[1933]]–[[1935]] m. jos valdybos pirmininkas. [[1928]]–[[1931]] m. ir 1933–1935 m. Savanorių sąjungos sekretorius.
 
Prisidėjo prie [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]] organizavimo ir vykdymo. Vėliau – pusiau legalios sukarintos organizacijos „Geležinis vilkas“ Centrinės Kauno kuopos vadas, kurį laiką redagavo voldemarininkų laikraštį „[[Tautos kelias]]“. [[1929]] m. ir [[1934]] m. už dalyvavimą voldemarininkų veikloje ištremtas į [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskritį]], gyveno Ramygaloje. [[1932]]–1934 m. faktinis laikraščio [[Tautos balsas (Kaunas)|„Tautos balsas“]] redaktorius ir leidėjas. 1935 m. baigė Kauno [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultetą ir tapo diplomuotu literatu-žurnalistu. 1935 m. [[spalio 25]] d. suimtas ir karinio tribunolo už sąmokslą prieš valdžią nuteistas mirties bausme. Vėliau bausmė pakeista katorga iki gyvos galvos, [[1938]] m. [[balandžio 18]] d. dėl ligos iš kalėjimo paleistas į laisvę. <ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/portretai/nemirtingas_lietuvos_kariuomenes_kurejas_savanoris_jkarutis/,print.1 Nemirtingas Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris J. Karutis // Respublika, 2010-06-12]</ref>
 
Sovietams okupavus Lietuvą, [[1940]] m. [[liepos 12]] d. [[NKVD]] suimtas, [[1941]] m. [[balandžio 23]] d. [[Ypatingasis pasitarimas prie TSRS NKVD|Ypatingojo pasitarimo]] nuteistas 8 metams nelaisvės, apkaltintas veikęs prieš darbo liaudį ir revoliucinį judėjimą. Prasidėjus [[SSRS-Vokietijos karas|SSRS-Vokietijos karui]], 1941 m. [[birželio 23]] d. iš [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] išlaisvintas, gydėsi Vokietijos ligoninėse. Per nacių okupaciją 1941 m. liepos-rugsėjo mėn. [[Lietuvių nacionalistų partija|Lietuvių nacionalistų partijos]] laikinasis vadas. <ref>{{VLE|IX|- 513|}}</ref> Mirė nuo [[Plaučių vėžys|plaučių vėžio]], palaidotas [[Ramygala|Ramygalos]] kapinėse. [[1989]] m. reabilituotas.
 
== Šaltiniai ==