Korėjiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11:
sil=}}
{{InterWiki|code=ko}}
'''Korėjiečių kalba'''
== Klasifikacija ==
Eilutė 19:
{{main|Korėjiečių kalbos fonetika}}
Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji [[balsiai]], tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] tik pagyvenę žmonės
Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (''mal''
Korėjiečių kalboje yra keturi aukštutinio pakilimo balsiai (ㅣ, ㅟ, ㅡ ir ㅜ (i, y, ɨ, ir u)) ir keturi vidutinio pakilimo balsiai (ㅔ, ㅚ, ㅓ, ㅗ (e, ø, ə ir o)).
[[Priebalsiai]] neskiriami į dusliuosius ir skardžiuosius. Priebalsių fonemos skirstomos pagal kitokius požymius. Visų pirma korėjiečių kalba turi devyniolika priebalsių fonemų, kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos būdą. Daugiausia yra sprogstamųjų priebalsių.
== Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos ==
Eilutė 33:
Korėjoje, kaip ir [[japonų raštas|Japonijoje]] bei [[vietnamiečių kalba|Vietname]], vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietos tradicijoms, drauge keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečių kalba pasiskolino labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Pavyzdžiui:
* 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“;
* 調和 kin.: tiaohe, kor: johua, „harmonija“;
* 大学 kin.: daxue, kor: daehak, „universitetas“;
Eilutė 40:
Korėjiečiai susidūrė ir su problema, kaip užrašyti savos kalbos žodžius, ypač gramatines galūnes, kurių šioje kalboje, skirtingai nei [[kinų kalba|kinų]], yra daug. Labai ilgą laiką tam jie naudojo nesusistemintą skiemeninę abėcėlę, savo išvaizda (ir struktūra) panašią į japonišką [[katakana|katakaną]]. Galutinai ši problema buvo išspręsta XV a., išradus korėjiečių kalbai pritaikytą [[hangul]] raštą, kuris ilgainiui išpopuliarėjo ir ėmė išstumti kiniškus hieroglifus.
Šiuo metu [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] kalba užrašoma naudojant tiek kiniškas [[ideograma]]s
== Gramatika ==
Eilutė 47:
Korėjiečių kalba yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]]. [[Afiksai]] yra atskiri, paprastai dedami po žodžio, kurio prasmė keičiama. Jų dėka, bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį [[veiksmažodis|veiksmažodį]] arba [[būdvardis|būdvardį]] ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko [[aplinkybės]], tada [[veiksnys]], papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto.
Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus.
Korėjiečių kalboje yra devynios [[kalbos dalys]]: [[daiktavardžiai]], [[veiksmažodžiai]], [[būdvardžiai]], [[įvardžiai]], [[skaitvardžiai]], [[dalelytės]], [[prieveiksmiai]], [[jungtukai]] ir [[jaustukai]].
Eilutė 53:
Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Jų [[linksnis|linksnį]] keičia po žodžio einančios dalelytės.
Veiksmažodis susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamais laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiais afiksais, kurie gali būti jungiami tarpusavyje į grupes. Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais, turi keturi laikus (
Būdvardžiai turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laike, su jais naudojami kai kurie veiksmažodžiams būdingi afiksai. Būdvardžiai nekaitomi [[Giminė (gramatika)|gimine]] ir skaičiumi. Laipsniavimas išreiškiamas pridedant afiksus.
Eilutė 59:
Skaitvardžiai dviejų rūšių: korėjietiški ir sinokorėjietiški. Kiekvienas iš jų turi specifinę naudojimo sritį. Skaičiuojant objektus, prie skaitvardžio pridedamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo afiksas.
Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia
== Dialektai ==
| |||