Pabaltijo universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], kai tapo aišku, jog Vakarų sąjungininkai Rytų Europą „pardavė“ [[Stalinas|Stalinui]] ir nebereikalaus, kad TSRS kariuomenė pasitrauktų iš okupuotų [[Estija|Estijos]], [[Latvija|Latvijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]], šių kraštų inteligentai [[1945]]  m. [[lapkričio 18]] d. kreipėsi į anglų okupacinės zonos administraciją su prašymu leisti įkurti aukštąją mokyklą, nes zonos pabėgėlių stovyklose yra 1329 abiturientai ir studentai bei 168 profesoriai ir dėstytojai, norintys organizuoti aukštojo mokslo studijas. Memorandumą pasirašė profesoriai Fricis Gulbis, J. Magiste, S. Stankevičius. Dar tais pat metais buvo gautas teigiamas Britanijos užsienio reikalų ministerijos atsakymas, o [[1946]]  m. [[sausio 8]]–9 dienomis Hamburge buvo sukviesta steigiamoji konferencija, kurios metu priimtas universiteto statutas. Pagal jį numatyta, kad universiteto vadovybė sudaroma pariteto pagrindais, iš visų trijų tautybių renkant po rektorių, o komiteto pirmininkas keičiamas pamečiui. Laikinosios administracijos komiteto pirmininku–prezidentu arba ''Rector magnificus'' tapo profesorius Fricis Gulbis, rektoriais  – profesoriai [[Ernestas Julius Opikas]], [[Edgaras Dunsdorfas]] ir [[Vladas Stanka]] (Stankevičius).

Universiteto pirmininkais [[1948]]  m. buvo V. Stanka, nuo [[1949]]  m.  – E. Šturms. Rektoriais yra buvę lietuviai: V. Stanka, nuo 1946  m. [[Vitas Manelis]], nuo [[1948]]  m. [[Jonas Puzinas]] ir [[1949]]  m. [[Fricas Bintakys]], latviai: E. Dunsdorfas, M. Eglitis ir E. Raisteris, estai: E. Opikas, A. Raunas ir J. Estamas. Dekanais dirbo lietuviai: Filosofijos fakulteto (nuo 1948  m. Filologijos fakulteto) [[Jonas Puzinas]] ir [[Vincas Maciūnas]]; Ekonomijos ir teisės mokslų fakulteto  – V. Čepas ir V. Stanka; Žemės ūkio fakulteto  – V. Manelis, [[Bronius Povilaitis]] ir J. Vengris; Chemijos fakulteto  – [[Steponas Kairys]]; Mechanikos fakulteto  – [[Jurgis Čiurlys]].

Universitetas pradėjo veikti [[1946]]  m. [[kovo 14]] d. Hamburge. Rektoratas įsikūrė Hamburgo „Deutscher Ring“ rūmuose, o paskaitos vyko apgriautose Vokiečių istorijos muziejaus patalpose. Studentai ir dėstytojai gyveno karo metų darbininkų stovyklos „Zoo“ mediniuose barakuose. [[1947]]  m. pradžioje universitetas buvo perkeltas į netolimą Pinebergą ir įkurdintas buvusiose Egerštedto kareivinėse. Bendrieji dalykai Pabaltijo universitete buvo dėstomi [[vokiečių kalba]], tik literatūros istorija, kalbotyra, bibliotekininkystė, istorija  – lietuviškai ir latviškai. Leistas mokslo darbų periodinis leidinys „Contributions of the Baltic University“.

Gyvas buvo ir studentiškas gyvenimas: vykdavo iškilių Baltijos valstybių datų minėjimai, koncertai, sporto varžybos. Studentai turėjo savo atstovybę, leido laikraštėlį „Scientiae et atribus”. Latviai atgaivino studentiškų korporacijų tradiciją, lietuviai mielai būrėsi į ateitininkus, šviesininkus ir skautus. <ref>[http://www.lms.lt/ML/200413/20041320.htm Libertas Klimka. Iš Vilniaus baroko į Vokietijos barakus. MOKSLO LIETUVA Nr 13 (303) 2004  m. liepos 1-14 d.]</ref>

Pabaltijo universiteto kelias iš viso buvo tik devyni semestrai. Keičiantis sąjungininkų nuostatoms Baltijos šalių okupacijos fakto atžvilgiu, imta slopinti ir universiteto veiklą. 1949  m. rugsėjį tolesnė veikla tapo nebeįmanoma, uždarytas [[1949]]  m. [[rugsėjo 30]] d. Turėta vilčių aukštąją mokyklą atgaivinti [[JAV]], į kur jau buvo prasidėjusi masinė pabėgėlių emigracija. Mokslinį darbą Vokietijoje toliau plėtojo [[1949]]  m. kovo mėn. įkurtas [[Baltų institutas]]. [[JAV]] okupacinėje zonoje [[1945]]–[[1947]]  m. veikė [[UNRRA]] (United Nations Relief and Rehabilitaion Administration) universitetas.

* [[Jurgis Čiurlys]], 1947  m. Mechanikos fakulteto dekanas

* [[Vitas Manelis]], agronomas ekonomistas, Lietuvių sektoriaus rektorius 1946–1948  m.

* [[Jonas Puzinas]], archeologas, [[1948]]  m. rektorius

Pabaltijo universitete mokėsi 2006 studentai, iš jų pusė buvo [[latviai]], 35 procentus (440) sudarė [[lietuviai]], likusieji  – [[estai]]. Aukštąsias studijas čia baigė 75 žmonės, iš jų 52  – bakalauro laipsniu. Pineberge baigtą mokslą pripažindavo kiti Vakarų universitetai. Vienas iš lietuvių, medikas F. Bintakys šiame universitete įgijo ir mokslų daktaro laipsnį. Universitetą uždarius apie 250 studentų perėjo studijuoti į vokiečių universitetus.

[[2004]]  m. gegužės 25–27 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, taip pat Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų bibliotekose pritvirtintos atminimo lentos apie 1945–1949  m. Vokietijoje, Hamburge ir Pineberge veikusį Pabaltijo universitetą.