Serbijos imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S panaikinta Kategorija:Serbijos istorija; įtraukta Kategorija:Viduramžių Serbijos istorija naudojant HotCat |
|||
Eilutė 65:
Serbija iro į smulkias feodalines valdas, o neseniai užimtose srityse pietuose iškilo nepriklausomi kunigaikščiai ir Serbijos teritorijos traukėsi. Tuo metu didžiumą imperijos dalinosi įtakingi hegemonai: [[Simeonas Urošas]] (Epyre), [[Vukašinas Mrnjavčevičius]], [[Jovanas Uglješa]], [[Radoslavas Hlapenas]] (Makedonijoje), [[Nikola Altomanovičius]] (vakaruose), [[Balša I]] ([[Zetos kunigaikštystė|Zetoje]]), [[Brankas Rastislaličius]] ([[Braničevas|Braničeve]]), [[Lazaras Hrebeljanovičius]] ([[Pomoravljė]]je).
Paskutinis didelis imperijos mūšis buvo [[Maricos mūšis]] su turkais 1371 m., kurio metu Serbija patyrė triuškinantį pralaimėjimą ir atidarė osmanams kelią į Balkanų užkariavimą. Tais pačiais metais mirė bevaikis caras, ir imperija galutinai suiro. Svarbiausios valstybės įpėdinės buvo [[Moravijos Serbija]], [[Brankovičių žemė]], [[Zetos kunigaikštystė]], [[Prilepo žemė]], [[
[[Kategorija:Istorinės slavų valstybės]]
|