XII amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 7:
[[Dešimtmečiai]]: [[XII amžiaus 1-as dešimtmetis|1-as]] [[XII amžiaus 2-as dešimtmetis|2-as]] [[XII amžiaus 3-as dešimtmetis|3-as]] [[XII amžiaus 4-as dešimtmetis|4-as]] [[XII amžiaus 5-as dešimtmetis|5-as]] [[XII amžiaus 6-as dešimtmetis|6-as]] [[XII amžiaus 7-as dešimtmetis|7-as]] [[XII amžiaus 8-as dešimtmetis|8-as]] [[XII amžiaus 9-as dešimtmetis|9-as]] [[XII amžiaus 10-as dešimtmetis|10-as]]
== Įvykiai ==
* [[1100]] [[rugpjūčio 5]] d. – [[Henrikas I]] karūnuotas Anglijos karaliumi.
* [[1122]]
* '''[[
* '''[[
* '''[[1147 m.]]''' – pirmasis kryžiaus žygis užpuolant Vendus/[[Venedai|Venedus]] (Pamarius), gyvenusius nuo Rugijos salų iki Vyslos, buvo paskelbtas '''[[balandžio 13]]''' d. popiežiaus [[Eugenijus III|Eugenijaus III]] bulėje „Divina dispensatione“. * '''[[1152 m.]]'''
* '''[[1154 m.]]'''
* '''[[1168 m.]]'''
* '''[[1169 m.]]'''
* '''[[1171 m.]]''' –
* [[1198]]–[[1216]] [[popiežius]] [[Inocentas III]].
=== Baltai ===
* '''[[XII a.]]'''
* '''[[XII a.]]''' pirmoje pusėje buvo [[Danijos karalius|Danijos]] užimtos Baltijos jūros pietų pakrantės: Riūgeno sala, Holšteinas, Meklenburgas, Pomeranija, Šiaurinė Estija ir Sarema.
* Karaimų dokumentuose minima, kad Trakų miestas pastatytas '''[[XII a.]]'''
* Kryžiaus karai vijo žydus iš Palestinos į Centrinę ir Rytų Europą. Manoma, kad pirmieji žydai Lietuvoje apsigyveno '''[[XII a.]]
* '''[[1101 m.]]''' mirus Vseslavui, [[Polocko kunigaikštystė|Polocko žemė]] padalinta į penkias (ar šešias) dalines kunigaikštystes, kurias užvaldė jo sūnūs. Taip atskilo Minsko, Drucko, Iziaslavo, Vitebsko kunigaikštystės. Vyriausias sūnus Dovydas Vseslavičius liko valdyti Polocke.
* '''[[1102 m.]]'''
* '''[[1106 m.]]'''
* '''[[1110]]'''
* '''[[1111 m.]]'''
* '''[[1111]]'''
* '''[[1112 m.]] '''
* '''[[1113 m.]]'''
* Kijevo Pečioros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „Senųjų laikų pasakojimas“, kur atpasakojamas kunig. Jaroslavo žygis į Lietuvą.
* '''[[1114 m.]]'''
* Skandinavų „Kniutlingų sagoje“ pasakojant apie įvykius, vykusius vasarą, kuršiai vaizduojami kaip plėšikai. Pasakojama apie didinga ir turtinga pirklį iš Sembos pagonį Vydgautą, kad jis nuolat plaukiojo į prekybos keliones po rytų kraštus.
* '''[[1116 m.]] '''
* Perejaslavlio kunig. Jaropolkas Vladimirovičius (Vladimiro Monomacho sūnus) pasistatydino pilį ir vietovę pavadino Nowoj-Horodok (Naugardukas), vėliau pavadinto lietuviškuoju.
* '''[[1120 m.]]'''
* '''[[1127 m.]]'''
* '''[[1129 m.]]'''
* '''[[1131 m.]]'''
* '''[[1132 m.]]''' Kijevo dk Mstislavas vėl ėmė pulti Lietuvą, tik iš kitos pusės
* '''[[1137 m.]]''' Po [[Boleslovas III Kreivaburnis|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties prūsų [[Kulmo žemė]] tapo Lenkijai pavaldžios Mazovijos kunigaikštystės dalimi. Tačiau prūsai ir pamarėnai ten nuolat rengė sukilimus ir atsikratydavo Lenkijos jungo.
* '''[[1138 m.]]'''
* '''[[1140 m.]]'''
* Ištremtieji Polocko kunigaikščiai Borisovičiai grįžo iš tremties Bizantijoje.
* Lietuvos ir Žemaitijos žygis į Rusiją patyrė nesėkme. Šio žygio vadais buvo Užnerio kunig. Kukovaitis ir narsusis kunig. Mantvila. ([[Teodoras Narbutas]])
* '''[[1141 m.]]'''
* Apie '''[[1146 m.]]''' vienas iš ištremtuju Polocko kunig. Rogvolodas Vasilijus tapo Polocko kunigaikščiu.
* Apie '''[[1147 m.]]'''
* Lenkijos dk [[Boleslovas IV Garbanius]] su rusinais užpuola Jotvingiją (arba Prūsiją), bet nesėkmingai.
* '''[[1149 m.]]'''
* '''[[1150 m.]]'''
* Pasikvietę pas save Minsko kunig. Volodarį Glebovičių, lietuviai užpuldinėdavo lenkų kraštą. ([[Volynės metraštis]])
* '''[[1151]]'''
* '''[[1157 m.]]''' į [[Livonija]] atvyko Bremeno pirkliai, kurie [[Ikškilė]] (Uexküll) pastatė įtvirtintus prekių sandėlius.
* '''[[1158 m.]]''' Minsko kunig. Volodario Glebovičiaus kare su Lietuvos kunigaikščių, lietuviai pasiekė visišką pergalę. ([[Volynės metraštis]])
* '''[[1159 m.]]''' [[Volynės metraštis]] rašo, kad Minsko kunig. Volodaris Glebovičius nedalyvavo taikos pasirašyme tarp Rusijos kunigaikščių ir „nebučiavo kryžiaus, nes žygiavo, vedamas lietuvių, miškais".
* '''[[1161 m.]]'''
* '''[[1162 m.]]'''
* Polocko kunig. Rogvolodas Borisovičius apgulė Minsko kunig. Volodarį Glebovičių Lietuvos pasienyje esančioje Gorodeco pilyje. Volodaris naktį puolė iš pilies su [[lietuviai]]s ir visiškai jį sumušė.
* '''[[1164 m.]]'''
* Gorodcovo kunig. Volodaris Glebovičius su lietuvių pagalba sumušė Polocko kunig. Rogvolodą Borisovičių. Minsko kunig. Rostislavas Glebovičius sustiprino Minsko kunigaikštystės nepriklausomybė nuo Polocko.
* Apie '''[[1165 m.]]'''
* Danų karinė misija [[Kuršas|Kurše]], buvo paskirtas vyskupas.
* '''[[1166 m.]]''' Lenkijos karalius [[Boleslovas IV Garbanius]] suorganizavo dar vieną nesėkmingą žygį į prūsų žemes. '''[[Spalio 18]]''' d. [[prūsai]] mūšį laimėjo, kai karalių pusėje buvę keturi prūsų didikai (perėję krikščionybėn) įviliojo sąjungininkų kariuomenę į pelkes. Mūšyje žuvo Sandomiro kunig. Henrikas, likę gyvi krikščionys pabėgo.
* Minsko kunig. Volodarį Glebovičių galutinai sumušė Polocko kunig. Vseslavas Vasilkovičius su [[lietuviai]]s.
* '''[[1169 m.]]''' Kuršo vyskupų sąraše paminėta, kad Dacijos karalius Abelis siuntė Kuršo vyskupą Ernemordą į Romą dėl kuršių bažnyčios pripažinimo ir Ernemordo paskyrimo šios bažnyčios vyskupu.
* '''[[1170 m.]]'''
* '''[[1171 m.]]''' Visose Skandinavijos valstybėse skelbtas kryžiaus žygis į Aistija.
* '''[[1174 m.]]'''
* '''[[1180 m.]]'''
* Švedijos karalius Knutas I (Knut Eriksson) apsisaugojimui nuo Aestijos ir kuršių piratu pastatė [[Kalmaras (Švedija)|Kalmaro]] tvirtovę.
* '''[[1181 m.]]''' Polocko kunigaikščiai pavaldžiuose žemėse prie Dauguvos leido vienuoliams augustiniečiams iš Brėmeno krikštyti lyvius ir latvius.
* '''[[1183]]'''
* '''[[1184 m.]]'''
* '''[[1185 m.]]'''
* Dauguvos krante pradėti statyti pirmieji mūriniai pastatai Baltijoje
* Gaisras sunaikino Gardino miestą. Miestas tuo metu buvo beveik ištisai medinis. Mūrinės buvo tik kai kurios cerkvės ir dalis įtvirtinimų.
* '''[[1186 m.]]''' Bremeno archivyskupas Albertas už nuopelnus suteikė vyskupo saną Meinhardui fon Zegebergui ir įkuria pirmą Livonijoje vyskupystė [[Ikškilė]]je.
* '''[[1188 m.]]''' Konflikte tarp Švedijos ir Naugardo karelai buvo Naugardo sąjungininkai. Kovodami prieš juos, lietuviai rėmė švedus.
* '''[[1189]]'''
* '''[[1190 m.]]''' žiemą Kijevo kunig. Riurikas rengėsi pulti Lietuvą, bet atvykęs į Pinską ėmė atidėlioti žygį. (Kijevo metraštis)
* '''[[1191 m.]]'''
* '''[[1192 m.]]'''
* '''[[1193 m.]]'''
* Popiežius [[Celestinas III]] skelbia Kryžiaus žygį prieš baltų pagonius.
* Riurikas antrą kartą rengėsi pulti Lietuvą, bet Kijevo kunigaikščiui Sviatoslavui reikalaujant grįžo.
* '''[[1194 m.]]'''
* '''[[1195 m.]]'''
* '''[[1196 m.]]'''
* '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. Livonijos vyskupas Meinhardas fon Zegebergas miršta. Atvyksta naujasis vyskupas, cistersų vienuolis
* '''[[1198 m.]]'''
* '''[[Liepos 24]]''' d. prie Rygos Senojo kalno įvyko mūšis, kuriame lečiai vedami Imanto nukovė vyskupo Bertoldo armiją. Mūšyje žūva pats Bertoldas (Berthold Schulte). [[Henrikas Latvis|Henriko Latvio]] kronikoje tais metais paminėtas Rygos kaimas.
* [[Lietuva]] pradėjo kontroliuoti Polocką ir iš ten ruošti ekspansijos į šiaurė ir šiaurės rytus.
* Lietuvių antpuoliai į Naugardą jau buvo įprastas dalykas. Rudenį polockiečiai ir lietuviai jau kartu puolė [[Didieji Lukai|Velikije Lukus]]. (Novgorodo pirmasis metraštis)
* Į amž. pab. [[galindai]] buvo asimiliuoti slavų gentimis. (Annales Magdeburgenses)
* '''[[1199 m.]]''' Brėmeno kanauninkas Albertas fon Bukshevdenas '''[[kovo 29]]''' d. paskirtas Livonijos vyskupų ir vasara Gotlando saloje surinko
* '''[[Spalio 5]]''' d. popiežius [[Inocentas III]] bulė paskelbė visų nuodėmių atleidimą einantiems šventų žemių užkariauti ir į žygį prieš latvius ir lyvius.
* '''[[1200 m.]]'''
* Vyskupas Alberts fon Bukshēvdens pirmiausia sudarė sutartis su lyviais, kurie įsipareigojo netrukdyti jo veikloje.
* Padedami [[Ryga|Rygos]] miesto pamatai bei pastatoma Šv. Jokūbo bažnyčia.
eilutė 104 ⟶ 106:
<!--
=== Mokslas, technologijos ===
=== Karas, taika ir politika ===
== Šimtmečio žmonės ==
|