Georgijus Gamovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Eilutė 18:
 
Per savo vėlyvąją karjerą Gamovas daugiau skyrė dėmesio mokymui ir tapo plačiai žinomu dėl savo populiarių knygų „Vienas, du, trys…begalybė“ ({{en|One Two Three...Infinity}}) ir „P. Tompkinsas“ ({{en|Mr Tompkins}}) serijų (1939–1967 m.). Viena iš pastarųjų buvo parašyta kartu su lietuvių kilmės biologu ir biochemiku [[Martynas Yčas (1917)|Martynu Yču]].
 
== Ankstyvasis gyvenimas ir karjera ==
 
Gamovas gimė [[Odesa|Odesos]] mieste, [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] (dabar [[Ukraina]]). Jo tėvas mokė rusų kalbos ir literatūros aukštojoje mokykloje, o jo motina mokė geografijos ir istorijos mergaičių mokykloje. Gamovas, neskaitant rusų, išmoko šiek tiek prancūzų kalbos iš savo mamos ir vokiečių kalbos iš privataus mokytojo. Gamovas nesimokė anglų iki savo koledžo metų. Daugiausia jo straipsnių buvo vokiečių ir rusų kalbomis, bet vėliau jis pradėjo rašyti anglų kalba.
 
Jis studijavo [[Novorosijskas|Novorosijske]] [[Odesos universitetas|Odesos universitete]] (1922-23) ir [[Leningrado universitetas|Leningrado universitete]] (1923–1929). Po Aleksandro Frydmano mirties Gamovas turėjo išsirinkti kitą savo disertacijos vadovą. Universitete Gamovas susidraugavo su trimis teorinės fizikos studentais Levu Landau, Dmitrijumi Ivanenko ir Matvėjumi Bronšteinu. Jie suformavo grupę, dar žinoma kaip [[trys muškietininkai]], kurie susitikdavo aptarti ir analizuoti kvantinės mechanikos naujų straipsnių.
 
Prieš diplomo įteikimą Gamovas dirbo su [[Kvantinė mechanika|kvantine teorija]] [[Getingenas|Getingene]], kur jo tyrimas su atomo branduoliu davė jam pagrindą daktaro laipsniui gauti.
 
1931 m. Gamovas buvo išrinktas [[SSRS mokslų akademija|SSRS mokslų akademijos]] nariu, jis tapo vienu iš jauniausiu nariu šioje organizacijoje.<ref>[http://www.khlopin.ru/youth.php Радиевый институт имени В. Г. Хлопина. Для молодёжи (Radium Institute named after V. G. Khlopin. For young).]</ref>
 
== DNR ir RNR ==
Po to, kai 1953  m. [[Fransis Krikas]] ir [[Džemsas D. Vatsonas]] atrado [[DNR]] struktūrą, Gamovas bandė išspręsti problemą kaip 4 skirtingos bazės ([[adeninas]], [[citozinas]], [[timinas]] ir [[guaninas]]), kurios yra susijungusios DNR grandinėje kontroliuoja [[Baltymų sintezė|baltymų sintezę]] iš [[Aminorūgštys|aminorūgščių]].
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{Mokslininkas-stub}}