Va (tauta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Pagal va tautos [[Mitologija | mitologiją]] žmonija kilo iš urvo [[Žemė | Žemėje]] va žemių centre. Dar ir šiandien pasakojama, kad pirmieji žmonės Žemėje buvo va, kurie apsigyveno pradiniame žmonijos istorijos taške. [[Bamarai | BirmiečiųBamarų]] (birmiečių), [[Kinai | kinų]], [[Šanai | šanų]] ir kitų tautų protėviai atsirado tik vėliau ir turėjo apsigyventi toliau nuo va apgyvendinto pradinio taško. Va tauta tiki, kad jų žemės yra pasaulio centras, o jų tauta yra "vyresnysis žmonijos brolis".<ref>Magnus Fiskesjo ''Mining, history, and the anti-state. Wa: the politics of autonomy between Burma and China'', Journal of Global History, 2010</ref>

Va tauta kalba ''vaik'' dialekto atšaka, priklausančia ''palaunų-va'' kalbai, kuri priklauso [[Monų-khmerų kalbos|monų-khmerų kalbų]] grupei, o ši – [[Austroazinės kalbos | austroazinių kalbų]] šeimai. Va kalboje yra šeši pagrindiniai dialektai – ''va lon, vu, kentun va, son, en'' ir ''la''. Kalba turi artimą sąryšį su [[Dajai|dajų]] etninės grupės kalba, iš kurios va kalba yra pasiskolinusi 10 % žodžių.<ref>http://www.chinatravel.com/facts/chinese-culture-and-history/chinese-ethnic-groups/wa-ethnic-minority.htm</ref> Prieš įkuriant [[Kinija | Kinijos Liaudies Respubliką]] [[1949]] metais va etninė grupė neturėjo savo rašytinės kalbos. Įrašams fiksuoti bei skaičiavimui jie naudojo medžio raižybą, bambuko atraižų graviravimą. Bambuko atraižų plotis buvo nuo pusės [[Colis | colio]] iki vieno colio. Žinioms perduoti buvo naudojami materialūs daiktai, reiškiantys tam tikras reikšmes ar jausmus. Pavyzdžiui, [[cukranendrė]], [[bananas]] ar [[druska]] reiškė draugystę, aštrusis [[pipiras]] – pyktį, [[plunksna]] – skubumą, [[parakas]] ir kulkos – klano karinius ketinimus.<ref>http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-va.htm</ref>

Prieš mūsų erą monai-khmerai iškeliavo iš savo kilmės vietos rytiniame [[Tibetas | Tibete]] ir migravo į pietus pagal [[Mekongas | Mekongo]] ir Salvino upes. Manoma, kad va tauta kalnuose aplink Salvino aukštupį įsikūrė maždaug tarp 5 ir [[III amžius|III]] amžiaus prieš Kristų. Kai kurie istorikai tvirtina, kad va buvo pirminiai Salvino deltos gyventojai, vėliau [[Tajai | tajų]], [[Šanai | šanų]] ir [[Bamarai | birmiečiųbamarų]] nukauti bei išstumti į kalnus. Pagal va pasakojimus, tauta buvo apgyvendinusi plokščiakalnio žemumas, bet „stipresni žmonės“ suvarė juos į kalnus.

Užkariautojai iš pietrytinės Kinijos va žemėse įvedė socialinę tvarką, pagal kurią buvo įkurtos mažos va valstijos, valdomos aristokratinio elito. Va tautos kariai [[XIII amžius|XIII]] amžiuje padėjo nugalėti Mongolų invaziją. [[XVII amžius|XVII]] amžiuje va žemes užgrobė šanai ir tajai. [[XIX amžius|XIX]] amžiuje, kai prasidėjo šanų nuosmukis, va valstijos tapo faktiškai nepriklausomos kaip vasalinės BirmosMianmaro karaliaus valstijos.<ref>James Minahan, Encyclopedia of Stateless Nations, 2002 </ref>

[[Mianmaras|Mianmare]] gyvenančių va istorija pažymėta nuolatinių partizaninių kovų prieš užkariautojus. [[XIX amžius|XIX]] amžiaus 8-ajame dešimtmetyje va ir šanų valdovams išsižadėjus ištikimybės Mianmaro karaliui kilo chaosas, kuris suteikė pretekstą į konfliktą įsikišti Britų [[Kolonializmas | kolonijinei]] valdžiai. Per trečiąjį anglų-birmiečiųBritų ir Mianmaro karą 1885 metais va ir šajų valstijos pateko anglų valdžion.