Valstybės siena: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Border_stone.JPG|thumb|right|260px|Akmuo pasienyje, skiriantis [[Italija|Italijos]] ir [[Šveicarija|Šveicarijos]] valstybes]]
[[Vaizdas:Lietuvos-Latvijos valstybine siena, 2005-05-05.jpg|thumb|260px|right|Lietuvos-Latvijos valstybės sieną žymintys stulpai (už upės  – Latvijos sienos [[riboženklis]])]]
[[Vaizdas:Lithuanian-Russian border.JPG|thumb|right|260px|Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos riboženklis [[Vištytis (ežeras)|Vištyčio ežere]] ]]
[[Vaizdas:Žagarės pasienio punktas.JPG|thumb|right|200px|Žagarės pasienio perėjimo punktas i Latviją 1924  m. rugpjūčio 20 d. ]]
'''Valstybės siena'''  – linijos, sudarančios [[valstybė]]s [[teritorija|teritorijos]] ribas.
 
Valstybės sienos paprastai nustatomos gretimų valstybių sutartimis. Aprašomos, nubrėžiamos [[žemėlapis|žemėlapiuose]] (delimitacija) ir pažymimos vietoje pasienio stulpais ar kitokiais ženklais (demarkacija). Jūrų valstybės siena eina išorine [[Teritorinė jūra|teritorinių vandenų]] (paprastai 3-12 [[Jūrmylė|jūrmylių]] pločio) riba. Nustatant sienas, paprastai atsižvelgiama į vietos ypatumus ([[Kalnagūbris|kalnagūbrius]], [[Upė|upes]] ir panašiai).
 
Valstybės sienos, išvestos pagal [[Reljefas|reljefo]] ypatumus, vadinamos ''orografinėmis''; išvestos pagal dienovidinius arba lygiagretes (pvz., tarp [[Libija|Libijos]] ir [[Egiptas|Egipto]], Egipto ir [[Sudanas|Sudano]])  – ''astronominėmis''; išvestos tiesios linijos tarp dviejų taškų (pvz., tarp [[Libija|Libijos]] ir [[Čadas|Čado]], [[Alžyras|Alžyro]] ir [[Malis|Malio]])  – ''geometrinėmis''.
 
Valstybės vidaus įstatymais ir tarptautiniais susitarimais nustatomas pasienio režimas, incidentų sureguliavimo tvarka, sienos pervažiavimo tvarka, pasienio upių ir vandenų naudojimo tvarka.
Eilutė 13:
== Pasienio dalies skirstymas Lietuvoje ==
Pagal LR Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą skiriami:
* ''pasienio ruožas'' - – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti sausumos ir (ar) vidaus vandenų paženklinta juosta, kurioje galioja ''pasienio teisinis režimas'' ([[įstatymas|įstatymais]] ir kitais teisės aktais nustatomas asmenų buvimas, veikla, elgesys, kitų jų teisių įgyvendinimas).
* ''pasienio juosta'' - – prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo žemės ar vidaus vandenų dalis, skirta valstybės sienos ženklams, pasienio patrulio takui, inžinerinėms užtvaroms, signalizacijos sistemoms, kitiems valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti.
* ''valstybės sienos apsaugos zona'' - – nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą einanti paženklinta pasienio ruožo teritorijos dalis, kurioje valstybės sienos apsaugai ir jos tvarkymui užtikrinti įgyvendinamos techninės, organizacinės ir teisinės pasienio policijos priemonės.
* ''[[teritorinė jūra]]'' - – pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta, kuri yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teritorijos dalis.
 
== Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorija ==
{{plačiau|Lietuvos sienos}}
 
[[1918]]  m. [[vasario 16]] d. atkūrus [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikos]] nepriklausomybę[[suverenitetas|valstybingumą]], valstybės siena nuolat keitėsi, todėl keitėsi ir jos apsauga. Valstybės sieną saugojo muitinių sargybos, nepriklausoma milicija, kariuomenės daliniai, buvo ir nesaugomų valstybės sienos ruožų.
 
[[1924]]  m. [[sausio 1]] d. valstybės sienos apsaugą perėmė Pasienio policija, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Valstybės sienos apsauga buvo padalinta į barus, kurie sutapo su apskričių ribomis.
 
Sienos su kiekviena kaimynine valstybe apsaugos būdai pastebimai skyrėsi. [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Latvija|Latvijos]] ekonominio gyvenimo sąlygos mažai skyrėsi, todėl sienos apsauga buvo minimali: 576  km ilgio sieną saugojo iš viso 200 pasieniečių.
Sausumos siena su [[Vokietija]], ėjusi [[Šakiai|Šakių]] ir [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] apskritimis ir beveik nesikeitusi daugiau kaip 500 metų, buvo pagrindinis kontrabandos kelias, todėl šią sienos atkarpą  – apie 70  km  – taip pat saugojo 200 pasieniečių.
[[Baltijos jūra]] tapo nuolatine pasieniečių ir kontrabandininkų ginkluotų susirėmimų vieta, nes čia buvo plukdomos įvairios kontrabandinės prekės. Valstybės siena su [[Lenkija]] buvo sudėtingiausia, nes iki [[1920]]  m. pabaigos vyko ginkluoti susirėmimai, kol nebuvo nustatyta neutralioji linija, [[1923]]  m.  – [[Lietuvos sienos#Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos|demarkacijos]] ir nuo [[1929]]  m.  – administracijos linija. Tačiau ir toliau, iki [[1939]]  m., kai [[Vilniaus kraštas]] buvo grąžintas Lietuvai, ši valstybės sienos atkarpa buvo nerami.
 
Tokia Lietuvos valstybės siena išliko iki Lietuvos Respublikos okupacijos [[1940]]  m., kai pasienio policijos pareigūnai buvo išvaikyti arba represuoti. Sieną su [[Vokietija]] ėmė kontroliuoti [[TSRS]] kariuomenė. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[Lietuva]] patyrė antrąją sovietinę okupaciją, o tuometinės [[Sovietų Sąjunga|Sovietų sąjungos]] pasienio kariuomenė saugojo tik dabartinę sieną su [[Lenkija]]. Lietuvai praradus nepriklausomybę, buvo sugriauta ir egzistavusi valstybės sienos apsaugos sistema.
 
[[1990]]  m. [[kovo 11]] d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo būtina užtikrinti valstybės sienos saugumą bei neliečiamumą. Tų pačių metų spalį prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradedama formuoti Pasienio apsaugos tarnyba. Nuo lapkričio mėnesio pradėta ekonominė valstybės sienos apsauga: prie visų pagrindinių krašto kelių įrengti 64 pasienio kontrolės punktai.
 
[[1991]]  m. [[gegužės 19]] d. [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]] pasienyje tarnybos metu nušautas [[Krakūnai|Krakūnų]] pasienio posto pamainos viršininkas [[Gintaras Žagunis]]. Tai pirmasis Lietuvos pasienietis, žuvęs po Nepriklausomybės atkūrimo.
[[1991]]  m. [[liepos 31]] d. įvyko [[Medininkai|Medininkų]] žudynės  – sovietų ypatingos paskirties milicijos būrys (OMON) sušaudė septynis Lietuvos valstybės sienos gynėjus, muitininkus ir policininkus, vykdžiusius tarnybą šalies pasienyje su [[Baltarusija]].
 
[[1992]]  m. Pasienio apsaugos tarnyba pervardyta į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos (VSAT), o [[1994]]  m. [[liepos 18]] d. Vyriausybės nutarimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba reorganizuota į Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM).
 
[[1993]] [[1997]]  m. pasirašomospasirašytos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis  – [[Latvija]], [[Baltarusija]], [[Lenkija]] ir [[Rusija]] dėl valstybių sienų nustatymo ir delimitavimo.
 
Nuo [[2001]]  m. [[gegužės 1]] d. Pasienio policijos departamentas reorganizuotas į [[Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos|Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM]].
 
Nuo [[2004]]  m. [[gegužės 1]] d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo saugoti išorinę [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] sieną su [[Rusija|Rusijos Federacijos]] [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado sritimi]] bei [[Baltarusija]].
 
Nuo 2011  m. vasaros siena demarkuota su Kaliningrado sritimi [[Vištyčio ežeras|Vištyčio ežere]] ir Matlaukio tvenkinyje pastatant sienos ženklus su prieš tai esančiais sienos apsaugos zonos ženklais
 
== Nuorodos ==