Termodinamikos dėsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.53.150 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (81.107.172.27 keitimas)
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Eilutė 21:
{{Pcitata|Neįmanomas toks procesas, kurio vienintelis rezultatas būtų iš šildytuvo gautos šilumos pavertimas jai ekvivalentišku darbu.}}</div>
 
Paprasčiau kalbant, antrasis termodinamikos dėsnis sako, jog uždaroje sistemoje šiluma iš šaltesnio kūno negali būti perduota šiltesniam.
 
Iš šio dėsnio daroma išvada, jog procesas, kurio metu viena [[Energija|energijos]] forma  – [[Darbas termodinamikoje|darbas]]  – virsta kita  – [[šiluma]]  – yra negrįžtamas. Šiluma gali virsti darbu tik tada, kai vyksta koks nors kompensuojantis procesas. Antras termodinamikos dėsnis įvertina ir energijos kokybę. Tam tikslui naudojama eksergijos sąvoka. Pirmas termodinamikos dėsnis neįvertina sistemos elementų nuostolių, o antras termodinamikos dėsnis juos įvertina naudodamas eksergijos nuostolius.
 
Šį dėsnį [[1850]] m. suformulavo [[Ciuricho universitetas|Ciuricho universiteto]] profesorius [[Rudolfas Klauzijus]].<ref>Vanda Palubinskienė. ''Fizika. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi 11-12 kl. 1-oji knyga.'' Kaunas: Šviesa, 2005, 158 p. ISBN 5-430-04042-8.</ref>
 
== Trečiasis dėsnis ==