19:30, 1 balandžio 2013 versija taisyti Vezhlys (aptarimas \| indėlis) 7 905 keitimai S typo ← Prieš tai darytas keitimas		23:38, 16 gruodžio 2013 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 685 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Chip.jpg\|300px\|thumb\|right\|Mikroschema]] '''Elektronika''' – mokslo ir technikos šaka, tirianti ir pritaikanti praktikoje elektros krūvininkų ([[elektronas\|elektronų]], skylių ir [[jonas (dalelė)\|jonų]]) judėjimo reiškinius, vykstančius [[vakuumas\|vakuume]], [[dujos]]e, ir kietuosiuose kūnuose. Šie reiškiniai taikomi įvairiuose elektroniniuose prietaisuose, ypač [[puslaidininkiai prietaisai\|puslaidininkiuose]] ir [[elektrovakuuminiai prietaisai\|elektroninėse lempose]]. Elektronika nagrinėja elektroninių prietaisų veikimo teoriją, jų savybes, konstrukciją, technologiją bei šių prietaisų taikymą mokslo ir technikos srityse. Elektriniai prietaisai [[Elektrinė grandinė\|elektrinėje grandinėje]] būna pasyvūs arba aktyvūs ir atlieka tam tikrą funkciją, pvz., [[stiprintuvas\|stiprintuvo]], [[lygintuvas\|lygintuvo]], [[generatorius\|generatoriaus]] ir t. t. [[Elektrinė grandinė\|Elektrinės grandinės]] naudojamos įvairiuose aparatuose: [[televizorius\|televizoriuose]], skaitmeniniuose matavimo prietaisuose, elektroniniuose kalkuliatoriuose ir pan. == Skirstymas == Priklausomai nuo to kur vyksta krūvininkų judėjimas, elektronika skirstoma į ''vakuuminę'', ''puslaidininkinę'', ir ''kvantinę''. eilutė 12 ⟶ 11: ''Puslaidininkinė elektronika'' nagrinėja ir kuria [[puslaidininkiniai diodai\|puslaidininkinius diodus]], [[tranzistorius]], [[integrinis grandynas\|integrinius grandynus]], [[tiristorius]] ir pan. ''Kvantinė elektronika'' tiria medžiagos [[kvantinė mechanika\|kvantinių]] savybių panaudojimą. Svarbiausi šios elektronikos įrenginiai – [[mazeris\|mazeriai]] ir [[lazeris\|lazeriai]]. == Istorija == Elektronikos raida (ją sudaro 3 laikotarpiai) prasidėjo XIX a. II pusėje, kuomet buvo padaryta daug išradimų, pritaikytų elektroniniuose prietaisuose. [[Lempinis diodas\|Vakuuminio diodo]] ir [[triodas\|lempinio triodo]] išradimas – tai vakuuminės elektronikos, I laikotarpio, pradžia.▼ ▲Elektronikos raida (ją sudaro 3 laikotarpiai) prasidėjo XIX a. II pusėje, kuomet buvo padaryta daug išradimų, pritaikytų elektroniniuose prietaisuose. [[Lempinis diodas\|Vakuuminio diodo]] ir [[triodas\|lempinio triodo]] išradimas – tai vakuuminės elektronikos, I laikotarpio, pradžia. Nuo [[XX a]]. II dešimtmečio išsiplėtė išrastų prietaisų taikymas: pradėjo vystytis [[telekomunikacija]], [[radiofonija]], [[televizija]], [[radionavigacija]], [[radiolokacija]] ir pan. Kai kurie elektroniniai įrenginiai, pvz., [[lygintuvas\|gyvsidabrio lygintuvai]], yra plačiai taikomi [[elektroenergetika\|elektroenergetikoje]]. Iš pradžių jie buvo naudojami metalurgijos ir chemijos pramonės ([[aliuminis\|aliuminio]], [[varis\|vario]], [[magnis\|magnio]], [[vandenilis\|vandenilio]] ir t.t gamyba), aukštos nuolatinės [[įtampa\|įtampos]] elektros energijos perdavimo sistemose [[kintamoji srovė\|kintamajai srovei]] lyginti. Elektronikos pasiekimai taikomi moksliniuose tyrimuose, matavimo aparatūroje, ligų diagnostikoje ir terapijoje. [[1939]]–[[1945]] m. vystosi [[mikrobangė elektronika]] (ji taikoma kariniams tikslams), veikianti didelių [[dažnis\|dažnių]] diapazone (daugiau kaip kelių šimtų MHz). Mikrobangės lempos naudojamos radariniuose įrenginiuose. Sparčiai vystosi [[radiotechnika]], [[telemechanika]], [[televaldymas]] (tolimo signalų perdavimo valdymas) ir [[telemetrija]] (tolimas matavimo signalų perdavimas). Vystosi aviacija ir raketinė technika (sukuriami savivaldžiai sviediniai – [[V-1]], [[V-2]], o vėliau amerikietiški [[JB-2]]). Elektroniniai prietaisai miniatiūrizuojami, jie darosi patikimesni. Diskretiniai elementai, pvz., [[aviacija\|aviacijoje]], buvo nepatogūs: dideli ir sunkūs, naudojo didelę galią, brangūs, nelabai patikimi. Pažymėtina, kad elektronikos vystymosi I laikotarpyje elektroninių elementų skaičius kai kuriuose įrenginiuose didėjo kas 10 metų maždaug viena eile arba, trumpai sakant, didėjo kai kurių įrenginių [[elektronizacija]]. Pavyzdžiui, [[telefoninis stiprintuvas]] [[1920]] m. turėjo apytikriai 10 elektroninių elementų, o panašus radijo ryšio įrenginys [[1930]] m. – apie 200 elementų, iš jų – 20 lempų. [[1942]] m. bombonešio [[B-17]] elektroninė aparatūra turėjo maždaug 200 000 elektroninių elementų, o panaši lėktuvo [[B-47]] aparatūra [[1952]] m. turėjo 10 kartų daugiau elementų. Po [[Antras pasaulinis karas\|Antro pasaulinio karo]] elektronika taikoma dar plačiau, kadangi tobulėja [[televizija]] ir pramoninė elektronika. Vienas didžiausių elektronikos pasiekimų yra [[dvipolis tranzistorius\|tranzistorius\|dvipolio tranzistoriaus]] išradimas. Prasidėjo elektronikos raidos II laikotarpis – puslaidininkinės elektronikos vystymasis. [[Puslaidininkiniai prietaisai]] maži, lengvi, nedidelė maitinimo [[įtampa]] ir [[Elektros srovės galia\|galia]], labai patikimi, todėl jie nukonkuravo [[elektrovakuuminiai prietaisai\|elektronines lempas]]. Tačiau yra sričių, kur elektroninės lempas pakeisti puslaidininkiais prietaisais netikslinga ir net negalima. Pastaruoju metu naudojamos tik specialios elektroninės lempos – [[elektroninis vamzdis\|elektroniniai vamzdžiai]], [[superaukštadažnė lempa\|superaukštadažnės lempos]], ir didelės galios lempos. Atsiradus [[tranzistorius\|tranzistoriui]], sparčiai ėmė vystytis sudėtinga miniatiūrinė elektroninė aparatūra. Tačiau miniatiūrizacijai, susijusiai su vakuuminių lempų pakeitimu tranzistoriais, trukdė sunkumai, susiję su kosminių įrenginių, karinės aparatūros, didelių valdymo ir kontrolės sistemų, skaičiavimo technikos gamyba ir montažu. [[1960]] m. buvo pagamintos pirmosios puslaidininkinės [[integrinė mikroschema\|integrinės mikroschemos]] (IMS). Prasidėjo mikroelektronikos vystymasis – III raidos laikotarpis, kuris tesiasi iki šiol. [[1968]] m. [[JAV]] buvo pagaminta daugiau kaip 100 milijonų [[integrinė mikroschema\|integrinių mikroschemų]], kurios buvo žymiai pranašesnės, ekonomiškesnės ir patikimesnės. Jų kaina priartėjo prie pavienių [[tranzistorius\|tranzistorių]] kainos. Laikui bėgant didėjo [[integrinė mikroschema\|IMS]] integracijos laipsnis. [[1970]] m. pagamintos [[Didelės integrinės mikroschemos (DIS)\|didelio integracijos laipsnio integrinės mikroschemos (DIS)]]. DIS turi nuo šimto iki kelių šimtų tukstančių elementų. DIS technologija yra tokia pat, kaip ir [[MOP tranzistorius\|MOP tranzistorių]] – planarinė. Puslaidininkis [[lazeris]] tapo pagrindu sparčiai vystytis kvantinei elektronikai. Plačiai paplitę [[optoelektroniniai elementai]], kurių veikimui naudojamas įvairių [[banga\|bangos]] ilgių elektromagnetinis spinduliavimas. == Svarbiausieji išradimai ir technikos pasiekimai ~~1859-1978~~ 1859–1978 m. == {\| class="wikitable" style="background-color: #ffffff;" \|----- BGCOLOR="#efefef" eilutė 56 ⟶ 52: \|----- \| [[1892]] \|\| [[Fotoelementas]] \|\| J. Elsteris, H. Gaitelis.<ref name="AnnalenPhysik">Ueber die Abhängigkeit des photoelectrischen Stromes vom Einfallswinkel und der Schwingungsrichtung des erregenden Lichtes und seine Beziehung zu der Absorption des Lichtes an der Kathode, Annalen der Physik, Volume 297, 1897</ref> \| [[Vokietija]] \|----- \| [[1896]] \|\| [[Radijo ryšys]] \|\| [[Aleksandras Popovas ~~(fizikas)~~\|A. Popovas]] \| [[Rusija]] \|----- eilutė 67 ⟶ 61: \|----- \| [[1897]] \| Elektroninės lempos prototipas - – [[Brauno lempa]] \| K. F. Braunas \|\| [[Vokietija]] \|----- eilutė 74 ⟶ 68: \|----- \| [[1904]] \| [[Lempinis diodas]] - – paprasčiausia elektroninė lempa su kaitinimo [[katodas\|katodu]] \| Dž. A. Flemingas \|\| [[JK\|Didžioji Britanija]] \|----- \| [[1906]] \| [[Triodas]] - – pirmoji stiprinimo lempa su valdymo [[tinklelis\|tinkleliu]] \| L. de Forestas \|\| [[JAV]] \|----- eilutė 127 ⟶ 121: \| - \|\| [[JAV]] \|----- \| [[1971]] \|\| [[Mikroprocesorius]] \|\| Firma "„[[Intel"]]“ \| [[JAV]] \|----- eilutė 135 ⟶ 129: \|} == ~~Išnašos~~Šaltiniai == {{~~reflist~~ref}} {{Technika ir technologijos}}

Elektronika: Skirtumas tarp puslapio versijų