Serbijos kunigaikštystė (viduramžiai): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S įtraukta Kategorija:Europos kunigaikštystės naudojant HotCat |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 52:
|atstovas2 =
}}
'''Serbijos kunigaikštystė''', '''Serbų kunigaikštystė''' ({{sr|Cрпска Кнежевина}}) – ankstyvųjų viduramžių valstybė [[Balkanai|Balkanuose]], kurioje pagrindinį politinį vaidmenį atliko dabartinių [[serbai|serbų]] protėviai, serbų gentys. Valstybė egzistavo VIII–X a. Jos centrinis regionas buvo [[Sandžakas (regionas)|Raška]] su sostine [[Senasis Rasas|Rase]], todėl valstybė dar vadinama '''Raškos valstybe'''. Didžiausio išsiplėtimo laiku X a. I pusėje kontroliavo dabartinės vakarų [[Serbija|Serbijos]] (istoriniai regionai [[Raška]], [[Podrinjė]] ir [[Posavina]]), [[Juodkalnija|Juodkalnijos]], pietinės [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]]
== Istorija ==
Eilutė 66:
891 m. mirus Mutimirui, Serbijoje prasidėjo kovos dėl valdžios, kurias pirmiausia sukėlė neaiški paveldėjimo tvarka. Todėl Mutimiro sūnus [[Prvoslavas]] buvo nuverstas pusbrolio Petro Gojnikovičiaus. Šis įsitvirtino soste susidorojęs su kitais pusbroliais, o galiausiai gavo bulgarų caro pripažinimą. Jis konsolidavo valdžią ir išplėtė teritorijas į [[Bosnija|Bosniją]]. Tačiau jo ekspansija sukėlė nesutarimus su [[Neretva]] ir [[Zahlumija]] (pastarąją valdė kunigaikštis [[Mykolas (Zahumlija)|Mykolas]]).
[[Vaizdas:Central and Eastern Europe around 950 AD.png|thumb|left|Serbija (pilka) valdant Čalavui]]
[[vaizdas:Serbia960AD.png|thumb|Serbijos kunigaikštystės teritorija 960 m. ir dabartinių valstybių sienos]]
Stiprėjanti Bizantija ėmė naudotis Petru savo kovoje prieš Bulgariją. Ji įtikino serbus sudaryti sąjungą su [[madjarai]]s šiaurėje ir pulti bulgarus. Tačiau išaiškėjus sąmokslui, bulgarų caras [[Simeonas I]] užpuolė Serbiją ir pasodino į sostą sau palankų Mutimiro sūnų Pavlą Branovičių, galutinai paversdamas Serbiją savo vasale. Netrukus šis vėl perėjo į Bizantijos pusę. Bulgarai pasinaudojo kitu Mutimiro anūku Zaharija, kuris paverstas kitu kunigaikščiu. Tačiau istorija kartojosi. Suerzintas Simeonas I 924 m. įsiveržė į Serbiją, ją nusiaubė ir prijungė prie savo imperijos. Tiesa, Zahumlijos kunigaikštis Mykolas išsaugojo nepriklausomybę Serbijos pajūryje ir greičiausiai kontroliavo Travunijos bei Duklios teritorijas.
| |||