21:37, 14 gruodžio 2013 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai Naujas puslapis: {{Infolentelė buvusi valstybė \|_noautocat = yes \|vietinis pavadinimas =краљевина Србија \|ilgas pavadinimas = Serbijos karalystė \|paprastas_pav = \|žemynas...		21:51, 14 gruodžio 2013 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 245 045 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 50: \|atstovas2 = }} '''Serbijos karalystė''' ({{sr\|краљевина Србија}}) – viduramžių valstybė, egzistavusi ~~1217-1345~~ 1217–1345 m. vakarų [[Balkanai\|Balkanuose]]. Didžiąją dalį istorijos ji kontroliavo dabartinės [[Serbija\|Serbijos]] ir [[Juodkalnija\|Juodkalnijos]], pietinės [[Dalmatija\|Dalmatijos]] (dab. [[Kroatija]]) teritorijas, o plėtros laikotarpiu - – taip pat [[Kosovas\|Kosovą]], šiaurinę [[Albanija\|Albaniją]], [[Makedonija\|Makedoniją]]. == Istorija == Serbijos didysis kunigaikštis [[Stefanas Nemaničius]] sustiprino savo valstybę, ir pasinaudodamas [[Romos popiežius\|Romos Popiežiaus]] interesais plėsti savo įtaką Balkanuose, priėmė iš jo karūną, tapdamas pirmuoju serbų karaliumi. Dėl to jis dar vadinamas ~~"pirmuoju~~„pirmuoju ~~karūnuotuoju"~~karūnuotuoju“ (''prvovenčani''). Jo brolis [[Šventasis Sava]] tuo metu sugebėjo sustiprinti krikščionybę, ir gauti bažnytinę autonomiją nuo Bizantijos. Be to, jis išleido puikų tiems laikams teisinį sąvadą, kuris tapo pirmąja Serbijos konstitucija. Trys Nemaničiaus sūnūs valdė iš eilės, ir visi jie buvo nuversti vardan kovų dėl valdžios. Valdant trečiajam sūnui, Stefanui Urošui I, Serbija pradėjo ekonominio klestėjimo laikotarpį, o kad užsitikrintų prekybą Adrijos jūrą, kariavo su [[Ragūzos respublika]] pajūryje. Taip pat Serbija vykdė karą šiaurėje su Vengrijos karalyste, iš kurios trumpam paveržė [[Mačva\|Mačvą]] su pagrindiniu miestu [[Belgradas\|Belgrade]]. Taika su Vengrija buvo užtvirtinta apvesdinus Urošo I sūnų [[Stefanas Dragutinas\|Dragutiną]] už Vengrijos princesės Kotrynos. 1276 m. nuvertęs tėvą, Dragutinas tapo karaliumi, tačiau 1282 m. dėl silpnos sveikatos atidavė Serbijos sostą savo broliui [[Stefanas Urošas II Milutinas\|Milutinui]]. Vengrijos karalius davė savo žentui dideles teritorijas Mačvoje, Sirmijoje, kur Dragutinas įkūrė savo atskirą [[Sirmijos karalystė\|Sirmijos karalystę]]. Milutinas valdė kaip gabus valdovas, sugebėjęs sustiprinti valdžią ir praplėsti teritorijas. Jis kovojo trimis skirtingais frontais - – su totoriais šiaurėje, Bizantija pietuose ir Bulgarija rytuose. Serbija gavo [[Braničevas\|Braničevo]] regioną šiaurėje ir Kosovą, Metohiją, šiaurinę Albaniją bei Makedoniją pietuose. Jo laikais sostinė buvo perkelta į naujai prijungtą [[Skopjė\|Skopję]], o vėliau - – į [[Prizrenas\|Prizreną]]. Jo sūnus Urošas III išplėtė Serbiją iki [[Nišas\|Nišo]] rytuose ir toliau konsolidavo valdžią. Paskutinis Serbijos karalius Stefanas Urošas IV, pasinaudodamas Bizantijos pilietiniu karu (1341–1347), įsiveržė į jos teritoriją ir nukariavo didelę dalį jos teritorijų Balkanuose. Po to, kai jis užėmė [[Serės\|Seres]], 1346 m. Serbijos patriarchas jį karūnavo Serbų ir graikų imperatoriumi, ir Serbija tapo [[Serbijos imperija\|imperija]]. == Valdovai == * [[Stefanas Nemaničius]] (~~1217-1228~~1217–1228) * [[Stefanas Radoslavas]] (1228–1233) * [[Stefanas Vladislavas]] (1233–1243) * [[Stefanas Urošas I]] (1243–1276) * [[Stefanas Dragutinas]] (~~1276-1282~~1276–1282) * [[Stefanas Urošas II Milutinas]] (1282–1321) * [[Stefanas Urošas III]] (1321–1331) * [[Stefanas Urošas IV Dušanas]] (~~1331-1355~~1331–1355) [[Kategorija:Istorinės slavų valstybės]]

Serbijos karalystė (viduramžiai): Skirtumas tarp puslapio versijų