[[Vaizdas:031 le vite, jacopo dalla quercia.jpg|thumb|right|200px| Jakopo della Kverčos portretas 1550 1568 m. [[Giorgio Vasari]] biografijose)]]
'''Jakopas dela Kverča''' ({{it|Jacopo della Quercia}}, tikr. ''Jacopo di Pietro d'Agnolod’Agnolo di Guarnieri'', [[1370]] m. balandžio 21 – [[1438]] m. spalio 20 d.) – [[Italija|italų]] [[Renesansas|renesanso]] skulptorius, reikšmingiausias [[Siena (miestas)|Sienos]] mokyklos atstovas.
== Biografija ==
Jakopas dela Kverča gimė apie 1374 m. Sienoje. Jo tėvas buvo auksakalys ir medžio drožinėtojas Piero di Angelo. Jakopo pravardė ''Kverča'' yra kilusi iš to paties pavadinimo Sienos rajono. Jakopas mokėsi tėvo amato - – metalo dirbinių ir medžio drožimo, vėliau perėjo dirbti su [[marmuras|marmuru]]. Ilgainiui tapo vienu garsiausių savo meto skulptorių, vieninteliu tokiu garsiu, kuris buvo ne iš [[Florencija|Florencijos]]. 1401 m. jis pirmąkart dokumentuotas konkurse dėl garsiųjų Florencijos [[Šv. Jono baptisterija|Šv. Jono baptisterijos]] durų, kurį laimėjo [[Gibertis]]. Kverčos projektas neišliko. Pirmuoju tikrai žinomu jo darbu laikoma „Madonos ir Kūdikio“ marmurinė statula, užsakyta 1403 m. ir skirta [[Feraros katedra|Feraros katedrai]]. 1406 m. datuojamas užsakymas vienam pačių garsiausių Kverčos darbų − antkapiniam monumentui [[Luka|Lukos]] miesto valdytojo Paolo Guinigi mirusiai žmonai Ilaria del Caretto ([[Lukos katedra|Lukos katedroje]]). Kūrinio atlikimo maniera leidžia spėti, kad Kverča buvo susipažinęs su Burgundijos skulptoriaus Claus Slutter mokykla. Po to Lukos katedroje Kverča atliko skulptūrinį Trenta altorių.
Svarbiausiu Kverčos darbu tapo Gajos fontano dekoras (Fonte Gaia) gimtosios Sienos Piazza del Campo aikštėje. Užsakymas datuojamas 1409 m. Kverča daugiausia dirbo 1414-1419 1414–1419 m. periodu. Fontano viduryje turėjo būti vaizduojama Madona su Kūdikiu, o aplink - – kardinolų dorybių alegorijos. 1858 m. Kverčos darbai buvo pakeisti restauraciniais skulptoriaus Tito Sarrocchi reljefais, išskyrus dvi statulas, kurios vaizdavo [[Aka Larencija|Aką Larenciją]] ir [[Rėja Silvija|Rėją Silviją]]. Kverčos darbai, labai pažeisti, buvo perkelti į Santa Maria della Scala buvusios našlaičių prieglaudos ir ligoninės muziejų. 1417 - 1431 1417–1431 m. periodu Kverča dirbo ties Sienos Šv. Jono baptisterijos fontano projektu. Kartu vienu metu baptisterijoje dirbo [[Donatelas]] ir [[Gibertis]]. Kverčos kūryba buvo praturtinta Florencijos mokyklos įtaka. 1425 m. Kverča gavo svarbų užsakymą dekoruoti skulptūriniais reljefais [[Šv. Peronijaus bazilika|Šv. Petronijaus bazilikos]] Bolonijoje pagrindinį įėjimą. Šių reljefų nebaigė dėl mirties. 1435 m. buvo paskirtas [[Sienos katedra|Sienos katedros]] prižiūrinčiuoju architektu. Jakopas dela Kverča mirė [[1438]] m. spalio 20 d. Sienoje. Jo kūrybos įtakos pėdsakų galima atsekti [[Mikelandželas|Mikelandželo]] kūryboje.
