20:26, 7 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Bot: Migrating 80 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q14620 (translate me) ← Prieš tai darytas keitimas		17:07, 12 gruodžio 2013 versija taisyti anuliuoti Felicilijonas (aptarimas \| indėlis) 15 145 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Table of Opticks, Cyclopaedia, Volume 2.jpg\|thumb\|Lentelė su įvairiais optiniais prietaisais]] '''Optika''' yra [[Fizika\|fizikos]] mokslo šaka, tirianti [[šviesa\|šviesos]] elgesį ir savybes, taip pat [[šviesa\|šviesos]] sąveiką su [[materija (fizika)\|materija]]. Optika nagrinėja regimosios, infraraudonos ir ultravioletinės [[šviesa\|šviesos]] elgesį. Tačiau [[šviesa]] yra [[elektromagnetinė banga\|elektromagnetinės bangos]] ir tokie pat reiškiniai stebimi ir [[Rentgeno aparatas\|Rentgeno spindulių]], mikrobangų, radijo bangų ir kitose elektromagnetinės spinduliuotės spektro srityse. Taigi optiką galima laikyti [[elektromagnetizmas\|elektromagnetizmo]] poskyriu. Kai kuriuose optiniuose reiškiniuose pasireiškia kvantinė šviesos prigimtis, taip susiejant optiką su [[kvantinė mechanika\|kvantine mechanika]]. Praktikoje absoliuti optinių reiškinių dauguma aprašoma pasinaudojant elektromagnetiniu artiniu ir jo pagrindu – [[Maksvelo lygtys\|Maksvelo lygtimis]]. == Istorija == Žmogus pradėjo domėtis šviesos reiškiniais ir juos stebėti labai seniai. Pirmąsias susistemintas ir apibendrintas žinias apie šviesos reiškinius ir jų aiškinimą graikų filosofas Euklidas (~~V – VI~~V–VI a. pr. m. e.) išdėstė dviejuose veikaluose – „Optikoje“ ir „Katoprikoje“. Vėliau Aristotelis ([[384 m. pr. m. e.\|384]]–[[332 m. pr. m. e.]]) ir Ptolemėjus (II a.) išnagrinėjo šviesos lūžimo dėsnius. Kas yra šviesa ilgą laiką buvo neaišku. Kai kurie graikų filosofai teigė, kad šviesa išeina iš stebėtojų akių, apšviečia kūnus ir dėl to mes galime matyti. Šis teiginys nepasitvirtino, nes tamsoje akys nemato. Atomistų [[Epikūras\|Epikūro]] ([[341 m. pr. m. e.\|341]]–[[270 m. pr. m. e.]]), Liukrecijaus Karo (apie [[99 m. pr. m. e.\|99]]–[[55 m. pr. m. e.]]) ir kitų raštuose užtinkame šviesos dalelių (korpuskulių) pradmenis. Jie teigė, kad šviesa yra iš daiktų išspinduliuojamos plonos plėvelės, vadinamos „kopijomis“, t. y. akis kūnus mato todėl, kad jie patys spinduliuoja ir atspindi tas daiktų „kopijas“, kurios patekusios į akį sukelia šviesos įspūdį. Anglų mokslininkas I. Niutonas (1643–1727 m.), apibendrindamas visas turimas žinias apie šviesą, paskelbė hipotezę, pagal kurią šviečiantis kūnas skleidžia labai mažas šviesos daleles – „korpuskules“, lekiančias labai dideliu greičiu. Pagal šią teoriją, šviesa yra šviečiančio kūno išmestų korpuskulių srautas 1690 m. Hiugensas išsakė [[Hiugenso ir Frenelio principas\|principą]], pagal kurį bet kurį bangos fronto tašką reikia laikyti naujos elementarios sferinės bangos šaltiniu. == Taikymas == Eilutė 21: == Optikos šakos == Bendriausias optikos skirstymas yra į klasikinę ir [[Kvantinė optika\|kvantinę]]. Klasikinės optikos dėsniai seka iš [[Maksvelio lygtys\|Maksvelio lygčių]]. Jos pagrindiniai poskyriai yra [[Geometrinė optika\|geometrinė]] ir [[Bangų optika\|bangų]] optikos. [[Kvantinė optika]] remiasi [[Kvantinė mechanika\|kvantinės mechanikos dėsniais]] ir yra bendresnė teorija, apimanti didesnį reiškinių skaičių. Toliau pateikiamos optikos rūšys pagal jų bendrumą – aprašomų reiškinių skaičių. ; [[Geometrinė optika]] : Šviesos sklidimas aprašomas spindulių pagalba. Spinduliai gali [[lūžimas\|lūžti]] sklisdami per dviejų skirtingo [[Lūžio rodiklis\|lūžio rodiklio]] medžiagų ribą, [[atspindys\|atsispindėti]] nuo šios ribos. Spinduliai gali užlinkti, jei medžiagos [[lūžio rodiklis]] priklauso nuo padėties medžiagoje. [[Geometrinė optika]] yra pakankamai grubus artinys, kuriame nekreipiama dėmesio į tokius reiškinius kaip [[difrakcija]], [[interferencija]] ar tokią šviesos savybę kaip [[poliarizacija]]. Tačiau šis artinys dažnai praktikoje yra pakankamas ir naudojamas kuriant ar modeliuojant įvairius optinius prietaisus, pavyzdžiui, [[Lęšis (optika)\|lęšius]], [[akis]], akinius, [[Fotoaparatas\|fotoaparatus]] ir t. t. ; [[Bangų optika]] : Ši optikos sritis remiasi Fresnelio-Hiugenso principu ir aprašo tokius reiškinius kaip [[Šviesos dispersija\|dispersiją]], [[Šviesos interferencija\|interferenciją]], [[Šviesos difrakcija\|difrakciją]], [[Šviesos poliarizacija\|poliarizaciją]], [[šviesos absorbcija\|šviesos absorbciją]], [[šviesos sklaida\|šviesos sklaidą]]. Šviesa šiuo atveju yra laikoma banga ir nagrinėjama jos amplitudės ir fazės kitimas sklindant. Spręsti uždavinius pasinaudojant pilnu banginės optikos aprašymu yra sudėtinga, todėl dažnai naudojamasi artiniais. Ši optikos sritis negali paaiškinti tokių reiškinių kaip [[fotoefektas]]. Eilutė 34: * [[Šviesos interferencija]]. ; [[Netiesinė optika]] : optikos skyrius, nagrinėjantis optinius reiškinius medžiagose, kuriose indukuojamas netiesinis poliarizacinis atsakas dėl itin intensyvaus šviesos lauko. Pagrindiniai šios šakos tyrinėjimo objektai yra įvairūs parametriniai reiškiniai, kurių metu keičiamas šviesos dažnis ([[antrosios harmonikos generacija]], [[parametrinė šviesos generacija]]), netiesinės sklaidos ([[priverstinė Ramano sklaida]], [[priverstinė Brijueno sklaida]]), ar šviesos sugertis skaidriose medžiagose ([[dvifotonė sugertis]]). ; [[Kvantinė optika]] : Bendriausias optikos poskyris, nagrinėjantis reiškinius, kuriuose, sąveikaujant šviesai ir medžiagai, reiškiasi elementariųjų sistemų kvantinės savybės, pavyzdžiui, [[fotoefektas\|fotoefektą]], [[lazeris\|lazerį]], [[supainiotos šviesos būsenos\|supainiotas šviesos būsenas]], [[lėta šviesa\|lėtą šviesą]]. == Taip pat skaitykite: ==▼ {{Commons\|Optics}}▼ ~~== Nuorodos ==~~ ▲Taip pat skaitykite: * [[Fizika]] * [[Apšvietimo technologijų istorija]] : šviesos šaltinio – lempos vystymasis {{optika-stub}} ▲{{Commons\|Optics}} {{technika ir technologijos}} [[Kategorija:Optika\| ]]

Optika: Skirtumas tarp puslapio versijų