Čerenkovo spinduliavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 4:
== Fizikinė kilmė ==
[[Specialioji reliatyvumo teorija]] teigia, kad šviesos greitis ''c'' ''[[vakuumas|vakuume]]'' yra universali fizikos konstanta, tačiau kitose aplinkose, t. y. medžiagose šviesa gali sklisti žymiai mažesniu greičiu, ne ''c''. Pavyzdžiui, vandenyje šviesa sklinda greičiu, lygiu 0,75 šviesos greičio vakuume. Todėl [[materija (fizika)|materija]] gali būti pagreitinta virš šviesos greičio toje medžiagoje [[branduolinė reakcija|branduolinių reakcijų]] metu bei [[dalelių greitintuvas|dalelių greitintuvuose]]. Čerenkovo spinduliavimas pasireiškia tuomet, kai dalelė su krūviu, dažniausiai [[elektronas]], lekia dielektrine medžiaga greičiu, didesniu už šviesos greitį joje.
== Atradimas ==
[[1934]] m. P.Čerenkovas atrado, kad [[skystis]], veikiamas [[Radis|radžio]] skleidžiamų γ spindulių, pradeda švytėti.<ref>POŽĖLA, Ignas. ''Fizika: optika ir atomo fizika: mokomoji knyga.'' Kaunas: Technologija, 2003, 73 p. ISBN 9955-09-330-7 .</ref>
== Taikymas ==
| |||