Epilepsija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
rv
Eilutė 41:
* stipri ir mirganti šviesa.
* nestiprus pabrinkimas galvoje
 
 
== Epilepsijos atsiradimo mechanizmas (patogenezė) ==
[[Vaizdas:Neuronu itaka.png|miniatiūra|Smegenys epilepsijos metu]]
Epilepsijos patogenezėje labai svarbus mikro­cheminis reiškinys, nes tai depolia­rizuojančioji iškrova. Ji kyla dėl užsitęsusių membranos potencialo pokyčių pažeistuose galvos smegenų žievės neuronuose ir yra lin­kusi plisti, "uždegdama" vis naujus greta esan­čius neuronus. Epilepsiško dirglumo sinchronizacija labai svarbi patologinių iškrovų plitimui sme­genyse ir priepuolių generalizacijai. Kai dirglių neuronų grupė tampa pakankamai didelė, ši elektros iškrova registruojama EEG.
Iš esmės, jaudrinančiąją neurotransmisiją nervų siste­moje užtikrina '''glutamatas''', iš dalies - ir '''aspar­tatas'''. Slopinančiąją neurotransmisiją vykdo '''gama aminosviesto rūgštis (GASR)'''. Turi įtakos ir neuromoduliatoriai noradrenalinas, acetil­cholinas, kurie lemia neurono jautrumą kla­sikiniams neurotransmiteriams.
Sveikose sme­genyse yra abiejų procesų (jaudinančiosios ir slopinančiosios sistemos) pusiausvyra, sutriki­mas lemia priepuolių genezę. Vienų epilepsijos formų kertinis mechanizmas yra slopinimo stoka, kitų - per didelis dirglumas.
 
== Ligos eiga ==
eilutė 54 ⟶ 47:
== Gydymas ==
Epilepsija dažniausiai yra gydoma vaistais, išrašytais gydytojo terapeuto. Šios ligos gydymu specializuojasi [[Neurologija|neurologai]] ir [[Neurochirurgija|neurochirurgai]]. Kartais pacientui yra implantuojamas [[Nervas klajoklis|klajoklinio nervo]] stimuliatorius. Pacientui dar gali pagelbėti speciali mityba. Neurochirurgai atlieka specialias operacijas, po kurio epilepsijos priepuoliai sušvelnėja, tampa ne tokie dažni. Kai kuriems pacientams po operacijos epilepsija nebeatsinaujina.
Efektyvūs pirmosios eilės preparatai pagrindinėms epilepsijos formoms gydyti – karbamazepinas ir valproatai (valprojinė rūgštis ir jos druskos).
Apie 80 proc. ligonių galima gerai kontroliuoti priepuolius vaistais nuo epilepsijos. Apie galimybę nutraukti vaistą sprendžia gydytojas. 50 proc. pacientų vaistus tenka vartoti ilgiau nei 5 metus, o 30 proc. priepuolius patiria ir po 15 metų. Jei skiriant tinkamą gydymą vaistais, nepavyksta apsaugoti nuo dažnų priepuolių, svarstoma pagalbinio chirurginio gydymo galimybė.
 
 
 
== Tyrimas ==
[[Vaizdas:Smegenys epilepsijos metu.png|miniatiūra|Smegenys epilepsijos metu]]
Kiekvieną ligonį, kuris patiria traukulių ar kitokius priepuolius, turi apžiūrėti neurologas. Epilepsijos diagnozė iš esmės yra klinikinė, grindžiama išaiškintais anamnezėje pasikartojančiais savaiminiais epilepsiniais priepuoliais. Vertingos informacijos suteikia asmenys, stebėję ligonio priepuolius, gyvenantys kartu, galintys apibūdinti lydinčius sveikatos sutrikimus. Svarbi informacija apie šeiminį sergamumą, raidos ypatumus (ypač vaikams, tačiau taip pat ir suaugusiems). Būtinas neurologinės ir bendrosios fizinės būklės įvertinimas. Bioelektrinio smegenų aktyvumo pakitimai registruojami elektroencefalografijos (EEG) metodu. Tai svarbus pagalbinis tyrimo metodas, bet vien EEG duomenys negali patvirtinti ar atmesti epilepsijos diagnozės. Struktūriniams smegenų pažeidimams išaiškinti atliekama kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija. Papildomi tyrimai padeda nustatyti epilepsinio sindromo priežastį arba atskirti jį nuo kitų būklių, kurių metu sutrinka sąmonė, pasireiškia nevalingi judesiai ir pan. Gydytojui daug informacijos suteikia gydymo įstaigoje stebimas priepuolis. Tuo tikslu įrengiamos specialios palatos su EEG ir kitų gyvybinių funkcijų stebėjimo bei filmavimo aparatūra. Išanalizavus priepuolį, galima geriau parinkti gydymą.
 
== Terminų lentelė ==
 
{| class="wikitable"
|-
! Terminas !! Paaiškinimas
|-
| Elektroencefalograma || Elektrinis smegenų aktyvumo užrašymas
|-
| Patogenezė || ligos kilmė ir raida; ligą sukeliančių veiksnių visuma
|-
| Depoliarizacija || biologijoje vadinamas ląstelės membranos potencialo mažėjimas
|-
| EEG || Elektroencefalografija
|-
| Neurotransmiteris || organizme susidarantis cheminis junginys, pernešantis nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių (neuronų)
|-
| Genezė || Daikto atsiradimas
|}
 
== Šaltiniai ==
eilutė 86 ⟶ 56:
* [http://www.kmu.lt/epilepsija KMU.lt: epilepsija – kas tai?]
* [http://www.ve.lt/?data=2003-03-18&rub=1065924821&id=1047922725 Ve.lt: epilepsija – truputį daugiau rūpesčio ir priežiūros ]
[http://www.moteris.lt/sveikata/kaip-atpazinti-epilepsija-ir-padeti-jos-istiktam-zmogui.d?id=59854845 Kaip atpažinti epilepsiją ir padėti jos ištiktam žmogui]
 
 
{{Commons|Category:Epilepsy|no=T}}