Miškas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.56.235.132 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Winzipas keitimas) |
|||
Eilutė 39:
=== Istorija ===
Senovėje praktiškai visą Lietuvos teritoriją dengė miškai. Daugėjant gyventojų pirmiausia iškirsti paupių miškai. Tačiau didelis šalies miškingumas išliko gan ilgai – I tūkstantmečio pabaigoje jie dengė du trečdalius ploto, didelių kirtimų nevyko iki pat [[XVI a.]] Tuometį miškų išsaugojimą lėmė sakralinė miško reikšmė (žr. [[šventoji giraitė]]), nedidelis gyventojų skaičius, gynybinė miško reikšmė (krašto miškingumas buvo vienas iš veiksnių, efektyviai stabdžiusių slavų, kryžiuočių antpuolius). Po [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]] miškai prarado sakralią reikšmę, be to, Vakarų Europoje anksti iškirtus miškus pradėjo augti [[mediena|medienos]] paklausa, todėl pradėtas spartus miškų kirtimas. [[1741]]–[[1914]] m. [[Suvalkų gubernija|Suvalkų]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]], [[Gardino gubernija|Gardino]] ir [[Kauno gubernija|Kauno gubernijose]] miškų sumažėjo net 56 %. Daug miškų iškirsta kaizerinės okupacijos metu. Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais pradėti taikyti miškų kirtimo apribojimai, po [[1920 m. žemės reforma|1920 m. žemės reformos]] dalis miškų nusavinta. Tačiau realiai klestėjo nelegalus miškų kirtimas, tarp 1920–1937 m. vien privačiuose miškuose iškirsta 252,5 tūkst. m³ medienos. 1938 m. miškingumas siekė ~17 %. <ref>{{TLE|3|107||Miškas}}</ref> Daug miškų iškirsta karo metais, esami suniokoti bunkerių, artilerinių sprogmenų, vėliau sovietinių karinių bazių. Palaipsniui miškų plotai ataugo, dabar miškai užima ~31 % šalies ploto. <ref>http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/augalijos_ivairove/lietuvos_miskai</ref> Visgi, tebeklesti neteisėti miškų kirtimai, lyginant su kitomis šalimis ženkliai sumažėjo. Per metus savavališkai iškertamų miškų
=== Lietuvos miškų tipologinė klasifikacija ===
|