02:53, 9 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Bot: Migrating 78 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q11456 (translate me) ← Prieš tai darytas keitimas		13:29, 10 gruodžio 2013 versija taisyti anuliuoti Zygimantus (aptarimas \| indėlis) 29 149 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Silicon.jpg\|miniatiūra\|dešinėje\|[[Silicis\|Silicio]] kristalai yra dažniausiai naudojama puslaidininkinė medžiaga mikroelektronikoje.]] '''Puslaidininkiai''' – [[cheminė medžiaga\|medžiagos]], kurių elektrinis laidumas yra tarp [[metalai\|metalų]] ir [[dielektrikas\|dielektrikų]]. Esant ypač žemai temperatūrai (0 K), visos puslaidininkio medžiagos jungtys užpildytos ir laisvųjų krūvininkų nėra. Šildant ar apšviečiant puslaidininkį elektromagnetine spinduliuote, jame atsiranda laisvųjų elektronų ir skylių (vietų, iš kurių yra išlėkę [[elektronas\|elektronai]], ir kurių [[elektros krūvis\|krūvis]] yra teigiamas). Energija, dėl kurios puslaidininkyje atsiranda laisvųjų krūvininkų, vadinama [[aktyvacijos energija]].▼ ▲'''Puslaidininkiai''' – [[cheminė medžiaga\|medžiagos]], kurių elektrinis laidumas yra tarp [[metalai\|metalų]] ir [[dielektrikas\|dielektrikų]]. Esant ypač žemai temperatūrai (0 K), visos puslaidininkio medžiagos jungtys užpildytos ir laisvųjų krūvininkų nėra. Šildant ar apšviečiant puslaidininkį elektromagnetine spinduliuote, jame atsiranda laisvųjų elektronų ir skylių (vietų, iš kurių yra išlėkę [[elektronas\|elektronai]], ir kurių [[elektros krūvis\|krūvis]] yra teigiamas). Energija, dėl kurios puslaidininkyje atsiranda laisvųjų krūvininkų, vadinama [[aktyvacijos energija]]. Gryną puslaidininkį įjungus į [[elektros srovė]]s grandinę, laisvieji elektronai juda prieš [[elektrinis laukas\|lauko]] kryptį, o skylės – lauko kryptimi. Toks laidumas vadinamas '''savituoju'''. Kuo didesnė temperatūra, tuo didesnis puslaidininkio laidumas ir mažesnė [[varža]].▼ ▲Gryną puslaidininkį įjungus į [[elektros srovė]]s grandinę, laisvieji elektronai juda prieš [[elektrinis laukas\|lauko]] kryptį, o skylės – lauko kryptimi. Toks laidumas vadinamas '''savituoju'''. Kuo didesnė temperatūra, tuo didesnis puslaidininkio laidumas ir mažesnė [[varža]]. Puslaidininkių krūvininkų koncentracija keičiama į juos dedant priemaišų, kurių [[atomas (dalelė)\|atomai]] ir [[jonas (dalelė)\|jonai]] išsidėsto gardelės mazguose ir yra papildomi elektronų šaltiniai. Elektroninis priemaišinis laidumas vadinamas '''''n'' tipo laidumu''' (jei įterpiamos donorinės medžiagos) arba '''''p'' tipo laidumu''' (jei įterpiamos akceptorinės medžiagos). == Puslaidininkių tyrimai Lietuvoje == Puslaidininkių fizikos pradininkas [[Lietuva\|Lietuvoje]] buvo akademikas [[Povilas Brazdžiūnas]], pradėjęs šiuos darbus [[1950]] m. [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus universitete]].<ref>TARASONIS, Vytautas. ''Fizika: vadovėlis XI–XII klasei .'' Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 145 p. ISBN 5-420-00253-1.</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Puslaidininkis prietaisas]] == Šaltiniai == {{ref}} {{fizika-stub}}

Puslaidininkis: Skirtumas tarp puslapio versijų