|
| Vadovas CK pirmasis sekretorius
}}
'''Lietuvos TSR''' (piln. '''Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika''') – viena iš [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] sąjunginių respublikų, gyvavusi nuo [[1940]]–[[1941]] m. ikiir [[1944]]–[[1990]] m., sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu. Teritorija ir sienos nuo [[1946]] m. sutapo su dabartinės [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] teritorija ir sienomis (neskaitant nedidelių pakeitimų Baltarusijos pasienyje).
== Lietuvos TSR Istorija ==
===Antrasis pasaulinis karas Lietuvos TSR===
Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas| Antrajam pasauliniu karui]] Lietuvos TSR nedalyvavo, iki 1941 m. kai į karą įsitraukė ir[[ Sovietų sąjunga]] (tuomet Lietuvos TSR jau buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje). Nors 1939 m. [[Vokietija]] siūlė dar tuomet buvusiai [[Lietuvos respublikaRespublika]]i atsiimti [[Vilniaus kraštas| Viniaus krąštą]]. 1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su Sovietų Sąjunga. Tuo pat metu Lietuvoje LAF ir kitų patriotinių organizacijų narių pastangomis suorganizuotas sukilimas, suformuota Lietuvos vyriausybė, tačiau Vokietija jos nepripažino ir po 43 dienų veikimo išvaikė. 1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos. 1944 m. liepos–spalio mėn. TSRS užėmė Lietuvą antrą kartą.
===Lietuvos TSR po Antrojo pasaulinio karo===
TSRS 1944 m. atsiėmusvėl Lietuvosužėmus TSRLietuvą, iškartoiškart prasidėjo Lietuvos masinės gyventojų deportacijos į Sibirą, kurios buvo vykdomos iki pat Stalino (mirties [[1953]] m.) mirties.
Šiuo laikotarpiu uždrausti tautiškumo simboliai – tautinė trispalvė vėliava bei Tautiška Giesmė ir kiti, už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami.
Lietuvos„Lietuvos TSR ūkio atkūrimoatkūrimo“ pretekstu Maskvos valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą iš Rusijos ir kitų TSRS respublikų; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į Sovietų Sąjungą ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.
Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinė valdžia neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje Helsinkyje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėjęnusistovėjusios sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. [[1972]] m. po Romo Kalantos susideginimo kilo kelias dienas trukę neramumai Kaune. [[1978]] m. [[balandžio 20]] d. devintojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje devintojoje sesijoje buvo priimta antroji Lietuvos TSR konstitucija ([[1977]] m. spalio 7 d. TSRS konstitucijos analogas), kuri veikė iki [[1990]] metų.
===Žlugimas===
==Valdymas==
Lietuvos TSR buvo komunistinės TSRS sudetyje, dėl to savarbiausi ir neginčijami nutarimai buvo priimami [[Maskva|Maskvoje]]. Bet būta ir vietinių valdžios organuorganų. Aukščiausias vietinės valdžios organas – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, buvo renkama ketveriems metams, pagal principą: vienas deputatas dešimčiai tūkstančių gyventojų (deputatas renkamas iš vieno iškelto kandidato). Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų aukščiausias šalies valstybės valdžios organas buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Respublikos vyriausybė – Ministrų Taryba, atsakinga už įstatymų įgyvendinimą.
Rajonuose, miestuose, gyvenvietėse ir apylinkėse vietinės valdžios organais buvo Darbo žmonių deputatų tarybos (vėliau Liaudies deputatų tarybos), kuriuos gyventojai „išrinkdavo“ 2 metų laikotarpiui. Rinkimai buvo tik formalūs – balsuoti buvo galima tik už vieną kandidatą, paskirtą komunistų partijos. TSRS Aukščiausios Tarybos Tautybių taryboje Lietuvos TSR atstovaudavo 32 deputatai.
| 