Kraujotakos sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Circulatory_System_en.svg|thumb|250px|Žmogaus kraujotakos sistema. Raudona spalva vaizduoja arterinį kraują, mėlyna - veninį]]

'''Kraujotakos sistema''' – viena iš [[Žmogaus organų sistemos|organų sistemų]], aprūpinanti organizmo [[ląstelė|ląsteles]] maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Dauguma organizmo gyvybinių procesų vyksta skystoje terpėje - kraujyje, limfoje ir audinių skystyje. Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema, aprūpindamas žmogų reikalingomis medžiagomis. Kraujagyslių sieną sudaro trys audinių sluoksniai: išorinis- purusis jungiamasis audinys, vidurinis - lygiųjų raumenų sluoksnis ir vidinis- endotelinis ląstelių skluoksnis. Kraujagyslės, kurios teka iš širdis, vadinamos arterijomis, o kurios į širdį - venomis. Arterijomis teka deguonimi prisotintas kraujas (arterinis), venomis - bedeguoninis (veninis) [[kraujas]]. Yra du [[apytakos ratai]]: mažasis ir didysis. Mažajame yra išimtis, [[arterijos]] neša į plaučius veninį kraują, o venos į širdį arterinį.

 

 

 

==Širdies sandara==

 

Kairysis prieširdis (atrium sinistrum) yra širdies pagrindo užpakalyje. Į priekį nutįsta tik jo kairioji ausytė, kuri apgaubia plautinio kamieno pagrindą. Prieširdį fiksuoja į jį įeinančios keturios plautinės venos. Jomis iš plaučių į prieširdį atiteka arterinis kraujas. (2 pav.)

 

 

== Mažasis kraujo apytakos ratas ir jo kraujagyslės ==

 

Mažojo kraujo apytakos rato dėka, kraujas prisotinamas deguonies. Plautinis kamienas, truncus pulmonalis, (3pav.), išlenda iš širdinplėvės maišo, tęsiasi nuo dešinioj skilvelio arterinio kūgio kylamosios aortos priekyje. Juo iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas nuteka į plaučius. Po aortos lanku plautinis kamienas pasidalija į dvi šakas: dešiniąją plaučių arteriją, kairiąją plaučių arteriją. Dešinioji plaučių arterija yra ilgesnė ir platesnė. Ji yra už kylamosios aortos, viršutinės tuščiosios venos ir dešiniojo broncho. Ties plaučių vartais ji pasidalija į tris skiltines arterijas - viršutinę, vidurinę ir apatinę. Skiltinės arterijos suskyla į segmentines arterijas, kurios yra bendravardės su plaučių segmentais ir kartoja bronchų išsišakojimą.

Kairioji plaučių arterija yra priekyje nusileidžiamosios aortos ir kairiojo broncho. Ji skyla į dvi skiltines šakas, o pastarosios į bendravardes plaučių segmentų. Plautinės venos, vv. pulmonales, išeina pro dvi iš abiejų plaučių vartų ir įeina į kairiojo prieširdžio viršutinę dalį.

 

 

 

Pagrindinė arterija aorta prasideda iš kairiojo skilvelio. Ji sąlygiškai dalijama į kylamąją aortą, aorta ascendens, aortos lanką, arcus aortae, ir nusileidžiamąją aortą, aorta ascendens. Kylamoji aorta yra maždaug 6cm ilgio. Ji prasideda iš kairiojo skilvelio paplatėjimu - aortos stormeniu, kuriame yra trys ančiai,sinus aortae. Kylamoji aorta yra širdinplėvės maiše. Jos apačia iš priekio užengta arteriniu kūgiu ir dešiniąja ausyte.

'''Liemens arterijos''': krūtininės aortos šakos, kurias sudaro bronchinės šakos, stemplinės šakos, širdinplėvinės šakos, tarpuplautinės šakos. Pasieninės šakas sudaro '''užpakalinės tarpšonkaulių arterijos''', '''viršutinės diafragmos arterijos'''.

 

==Normalus žmogaus kraujospūdis, elektrokardiograma==

 

'''Kraujospūdis''' – tai kraujo spaudimas ([[slėgis]]) į kraujagyslių sieneles. Kraujospūdis būna '''sistolinis''', dar vadinamas viršutiniu, jis visada yra aukštesnis ir '''diastolinis''', kitaip – apatinis, jis visada bus žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu, tai didžiausias kraujo spaudimas į sieneles tuo metu. Diastolinis – matuojamas kai širdis atsipalaiduoja, tai žemiausias kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles tuo metu.

Kraujospūdis gali būti matuojamas keletu skirtingų prietaisų, tai kraujospūdžio matavimo aparatas matuojamas dedant jį ant riešo arba žąsto, tokie aparatai dažniausiai sutinkami namuose ir yra mėgėjiški, bet pakankamai tikslūs, kad nustatyti kraujospūdį su mažiausia paklaida, juo naudotis nereikia specialių žinių ir žmogus gali juo naudotis pats vienas. Kitas prietaisas matuoti kraujo spaudimui – stetoskopas, tai dažniausiai gydytojų naudojamas prietaisas, jis statomas į ausis, pacientui uždedama manžetė ir pripumpuojama oro su gumine kriauše, tada gydytojas ar kitas asmuo pridėjęs [[stetoskopą]] prie rankos klauso pulso ir išmatuoja sistolinį kraujospūdį, tada iš manžetės pradedamas išleisti oras ir pulso skleidžiamas garsas tampa vis silpnenis kol jo visiškai nebegali girdėti ir tada yra pamatuojamas diastolinis spaudimas, juo naudotis reikalingos specialios žinios bei kitas asmuo, išmanantis kaip tai daryti. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus Sistolinis (Viršutinis) – '''Nuo 90 iki 119''', Diastolinis (Apatinis) – '''nuo 60 iki 79'''.

 

==Literatūros šaltiniai ==