Vikipedija

Austroneziečių migracijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Hornblower (aptarimas | indėlis)
4 130 keitimai
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Migraciones austronesias.png|thumb|300px|Migracijų žemėlapis su svarbiausiomis datomis]]
'''Austroneziečių migracijos''' - – priešistorinės [[austronezinės kalbos|austronezinėmis kalbomis]] kalbančių tautų ([[austroneziečiai|austroneziečių]]) migracijos jūromis ([[Ramusis vandenynas|Ramiajame]] ir [[Indijos vandenynas|Indijos]] vandenynuose), vykusios daugiau nei keturis tūkstančius metų. Šiuo metu austroneziečiai apgyvendino milžinišką pasaulio teritoriją, kuri driekiasi nuo [[Madagaskaras|Madagaskaro]] vakaruose iki [[Velykų sala|Velykų salos]] rytuose, nuo [[Havajai|Havajų]] šiaurėje iki [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] pietuose. Šis regionas dar įvardijamas kaip '''Austronezija'''.
 
Ši migracija dar vadinama '''Malajų-polineziečių migracija''', nes būtent šios vienintelės kalbinės grupės atstovai ir vykdė migracijas.
Eilutė 6:
== Austroneziečių protėvynė ==
{{main|Taivano aborigenai}}
Nors egzistuoja daug teorijų, aiškinančių austroneziečių protėvynę, labiausiai pagrįsta ir Vakaruose įsigalėjusi teorija austroneziečių protėvyne laiko [[Taivanas|Taivano salą]]. Tai pagrindžia ir lingvistiniai duomenys: 9 iš 10 austronezinių kalbų yra randamos būtent Taivane. Visa migracija buvo vykdoma tik vienos kalbinės grupės - – [[malajai-polineziečiai|malajų - – polineziečių]], kurių vieninteliai atstovai Taivane yra [[jami]] tauta (gyvena mažoje į pietus nuo Taivano esančioje salelėje). Jie vieninteliai iš visų Taivano aborigenų naudoja laivus.
 
Pagal Robert Blust teoriją, Austroneziečių protėviai į Taivano salą atsikėlė iš žemyninės Kinijos (dabartinis [[Fujian]]as) maždaug 10 tūkst. pr. m. e. Iki VI tūkst. pr. m. e. čia susiformavo svarbiausios kalbinės grupės, iš kurių viena, būtent malajai-polineziečiai maždaug III tūkst. pr. m. e. pradėjo migracijas.
Eilutė 13:
 
== Migracijos raida ==
 
=== Plitimas Malajų salyne ===
Archeologiniai duomenys rodo, kad pirmieji austroneziečių atstovai už Taivano ribų išsilaipino [[Filipinai|Filipinų]] šiaurinėse salose. Iš ten jie plito vis tolyn į pietus, apgyvendindami visą [[Malajų salynas|Malajų salyną]], [[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasalį]] bei dabartinio [[Vietnamas|Vietnamo]] pakrantes (pastarųjų palikuonys žinomi kaip [[čamai]]). Šis salynas jau buvo apgyvendintas iki tol senųjų gyventojų ([[australoidai|australoidų]]), kurių palikuonys yra dabartiniai [[australijos aborigenai]] ir [[papuasai]], kadangi [[Australija]] ir [[Naujoji Gvinėja]] austroneziečių apgyvendintos nebuvo.
eilutė 19 ⟶ 20:
 
Malajų salyno austroneziečiai ilgainiui susėslėjo. Mūsų eros pradžioje čia [[Indijos kultūra|Indijos kultūros]] įtakoje susuformavo brandi [[Malajų salyno istorija|budistinė-induistinė civilizacija]].
 
=== Melanezija ir Lapitos kultūra ===
{{Melanezijos istorija}}
{{main|Melanezijos istorija|Lapitos kultūra}}
[[Vaizdas:Carte lapita.png|thumb|250px|left|Lapitos kultūros teritorija]]
II tūkst. pr. m. e. viduryje vienoje ryčiausių austraneziečių gyvenamoje teritorijoje, - – [[Bismarko salynas|Bismarko salyne]], - – susiformavo priešistorinė [[Lapitos kultūra]]. Jos atstovai gamino savitą [[keramika|keramiką]]. Yra teorija, kad ši kultūra buvo stipriai įtakota iš Pietryčių Azijos, t. y. buvo Pietryčių Azijos neolito tąsa, tačiau tiesioginių to įrodymų beveik nėra.
 
Lapitos kultūros nešėjai savo pasiekimus labai sparčiai platino į rytus, taip II tūkst. pr. m. e. viduryje apgyvendindami regioną, kuris yra vadinamas [[Melanezija]]. Čia austroneziečiai maišėsi su vietos gyventojais australodais, kas nulėmė gyventojų tamsią odą ir pelnė pavadinimą Melanezijai, – -„juodosios "juodosios salos"salos“.
 
Melaneziečiai, skirtingai nei jų kaimynai Malajų salyne, nebesivertė [[ryžiai|ryžių]] auginimu, o vietoj to išvystė vietos sąlygoms labiau tinkamą šakniavaisių ([[jamsas|jamso]], [[taro bulvė|taro]]) auginimą.
{{-}}
 
=== Mikronezijos apgyvendinimas ===
{{Mikronezijos istorija}}
{{main|Mikronezijos istorija}}
Iki tol visiškai negyvenamas Mikronezijos regionas austroneziečių buvo apgyvendintas maždaug I tūkst pr. m. e., ir apgyvendinimas vyko iš dviejų pusių. Filipinų tautoms giminingos tautos tuo metu migravo į rytus, pasiekdamos vakariausias Mikronezijos salas - – [[Palau]], [[Marianų salos|Marianus]]. Jos davė pradžią [[čamorai|čamorų]] tautai.
 
Tuo pačiu metu Lapitos kultūros atstovai migravo į šiaurę, apgyvendindami rytinę Mikronezijos dalį. Šios tautos kalba tarpusavyje giminingomis [[mikronezinės kalbos|mikroneziečių kalbomis]].
{{-}}
 
=== Polinezijos apgyvendinimas ===
{{Polinezijos istorija}}
eilutė 43 ⟶ 47:
Iš Fidžio protopolineziečiai migravo tolyn į rytus, kur apie III m. e. a. apsistojo [[Bendrijos salos]]e. Šios salos (pirmiausia [[Raiatea]]) tapo tikrąja polineziečių protėvyne, daugumos tautų mitologijoje žinoma kaip [[Havaiki]]. Iš čia vyko migracija trimis kryptimis, tokiu būdu apgyvendinant didžiulį [[Polinezija|Polinezijos]] regiono trikampį. Ši teritorija iki tol buvo visiškai negyvenama, todėl polineziečiai ją atrado ir kolonizavo pirmą kartą.
 
Viena paskutiniųjų buvo apgyvendinta [[Naujoji Zelandija]], kurią polineziečiai pasiekė apie 1200  m.
 
Yra ginčijamasi, ar polineziečiai savo migracijos laikais pasiekė Amerikos žemyną. Dabar toliausiai į rytus nutolusi austroneziečių gyvenama vieta yra [[Velykų sala]]. Tačiau kai kurie [[Čilė]]s bei pietų [[Argentina|Argentinos]] vietos gyventojų kultūros ypatumai tokius ryšius su polineziečiais parodo. Be to, Polinezijoje išplitusi [[saldžioji bulvė]], iki tol nežinota Azijoje, bet sukultūrinta Amerikoje, taip pat liudija šiuos ryšius.
 
=== Malagasių migracija ===
{{main|Malagasiai}}
eilutė 58 ⟶ 63:
Austroneziečių migracijos vyko ne sausuma, o jūra, todėl reikalavo ypatingų sugebėjimų bei tam tikrų technologijų.
 
Svarbiausia prielaida šiai migracijai buvo laivybos atsiradimas. Austroneziečiai naudojosi įvairių tipų laivais, kurių svarbiausias buvo polinezietiška kanoja, dažniausiai žinoma kaip [[vaka]] (Malajų salyne: ''bangka''; [[havajiečių kalba]]: ''waa''; [[taitiečių kalba]]: ''vaa''). Šios kanojos patobulinimas pridedant šoninius laivelius (''ama''), kurie padėdavo išlaikyti balansą tolimuose plaukiojimuose, pagimdė garsiuosius malajų - – polineziečių katamaranus ir trimaranus. Tobuliausias jų variantas buvo [[Mikronezija|Mikronezijoje]] išvystyta ''proa'', laikoma greičiausiu irkluojamu laivu iki XX a. [[Fernandas Magelanas]], lankęsis 1521  m. [[Marianų salos]]e, pažymi, kad vietos gyventojų laivai labai pralenkia vakarietiškus laivus savo greičiu ir manevringumu.
 
Laivyboje austroneziečiai nesinaudojo pagalbiniais įrankiais, nežinojo [[kompasas|kompaso]]. Spėjama, kad pagrindiniai orientyrai apgyvendinant tolimus salynus buvo migruojančių paukščių keliai, taip pat žvaigždės, kurių pavadinimų jie žinojo pusantro šimto, o dangaus skliautą dalino į 16 sektorių. Ištyrinėję žvaigždžių judėjimą skliaute, jie galėjo orientuotis Ramiąjame vandenyne.
 
Kai kurios austroneziečių tautos išvystė savitą [[kartografija|kartografiją]]. Jų žemėlapiai būdavo pinami iš šakelių, kurių susikirtimų vietos žymėdavo svarbiausias salas. Žemėlapiuose būdavo vaizduojamos ir pagrindinės jūrinės srovės, vėjo kryptys, kiti svarbūs objektai. Maršalo salose žinomos dvi žemėlapių rūšys: ''meddo'' vaizduoja nedidelius plotus, o ''rebbelib'' - – didžiulius salynus ir vandenyno plotus.
 
Nuo XV a. austroneziečių laivyba ėmė menkti, kai kuriose vietose ir visai užmiršta. Sumažėjo kelionių, ir laivybos istorija liko daugiausia mituose bei giesmėse.
 
== Šaltiniai ==
* Bellwood, P. 1979 ''Man'sMan’s conquest of the Pacific: The prehistory of Southeast Asia and Oceania''
* Bellwood, P. 1986 ''Prehistory of the Indo-Malaysian Archipelago''
* Burenhult, G. (red.) 2006. ''Didžiosios civilizacijos''. Vilnius: Alma Litera.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Austroneziečių_migracijos"