Požeminis vanduo: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Pozeminis vanduo.svg|350px|thumb|Požeminis vanduo pagal slūgsojimo gylį]]
'''Požeminis vanduo'''  – [[vanduo]], esantis nuogulų, nuosėdų, [[uoliena|uolienų]] porose ir plyšiuose, taip pat [[mineralas|mineralų]] [[kristalinė gardelė|kristalinėse gardelėse]]. Požeminis vanduo būna skysto, kieto ir dujinio būvio.

Požeminis vanduo susidaro įvairiausiais būdais. Drėgmės pertekliaus zonose požeminis vanduo susidaro [[Žemės atmosfera|atmosferos]] [[krituliai|krituliams]] infiltravus į nuogulas ar uolienas. Aridinėse zonose požeminis vanduo dažniausiai pasipildo iš paviršinių vandens telkinių  – [[jūra|jūrų]], [[upė|upių]], [[ežeras|ežerų]] [[pelkė|pelkių]]. Dalis požeminio vandens per plyšius atkeliauja iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių. Labai maža požeminio vandens dalis susidaro vykstant [[dūlėjimas|dūlėjimo]] ir [[metamorfizmas|metamorfizmo]] procesams, kai kinta uolienų mineralinė sudėtis ir vanduo išsiskiria iš buvusių mineralų.

Dirvožemio vandenys yra arčiausiai žemės paviršiaus ir ištisinio sluoksnio nesudaro, susikaupia dirvožemyje, užpildo jo ertmes ir poras. Šių vandenų lygis ir kiekis būna nevienodas  – tai priklauso nuo kritulių ir garavimo intensyvumo. [[Pavasaris|Pavasarį]] ir po [[lietus|lietaus]] dirvožemio vandens pagausėja, sausuoju metų laiku jie išdžiūsta, o žiemą sušąla. Dirvožemio vandenys labai svarbūs augalams  – tai pagrindinis jų drėgmės ir maisto šaltinis.