Jaunutis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jaunutis''' ([[rusėnų kalba|rusėn.]] ''Jevnutij'' ir pan.; g. apie [[1300]]  m. − m. po [[1366]]  m.)  – Lietuvos didysis kunigaikštis, paveldėjęs sostą po tėvo [[Gediminas|Gedimino]] mirties.

Pasak dalies istorikų, buvo Gedimino ir jo antrosios žmonos vyriausias sūnus. Valdė (galbūt, tik nominaliai, − dalis tyrinėtojų spėja, kad nuo Gedimino mirties iki ~1344  m. reali LDK valdovė galėjo būti [[Jaunė|Jaunučio motina]]) nuo [[1341]]  m. gruodžio iki [[1345]]  m. sausio ar vasario. Tada jo vyresniųjų brolių pagonių Kęstučio ir Algirdo nuverstas nuo didžiojo kunigaikščio sosto, apie 1345  m. vidurį jis pabėgo į Maskvą pas savo svainį (sesers [[Aigustė]]s sutuoktinį), Maskvos didįjį kunigaikštį Semioną Išdidųjį, kuriam padedant tikėjosi susigrąžinti prarastą valdžią. Maskvoje apsikrikštijęs pagal stačiatikių apeigas, gavo Ivano vardą.

Svarbiausias Jaunučio rėmėjas [[Narimantas]] po 1345  m. perversmo paramos Jaunučiui ieškojo Aukso ordoje.

Negavęs lauktosios karinės (?) paramos iš Semiono Išdidžiojo, po 1350  m. Jaunutis susitaikė su Algirdu bei Kęstučiu ir iš jų gavo valdyti Zaslavlio kunigaikštystę. Paskutinį kartą Jaunutis buvo matytas [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1366]] metais. Po to mirė.