|
== Metai ==
Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai [[1765]]–[[1775]] m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas (saugo [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas]]).
Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas buvo Liudvikas kaka, „Metus“ jis paskelbė [[1818]] m. Ciklo dalis L. Rėza kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą.
Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. Joje K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukštino darbą, dorą, žadino lietuvininkų (būrų) tautinę savimonę, tautiškumą gretino su dorybėmis. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba. Ji parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru, pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį.
„Metai“ išversti į vokiečių, [[anglų kalba|anglų]], [[švedų kalba|švedų]], [[čekų kalba|čekų]], [[vengrų kalba|vengrų]], [[latvių kalba|latvių]], [[rusų kalba|rusų]], [[baltarusių kalba|baltarusių]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[gruzinų kalba|gruzinų]], [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[armėnų kalba]]s. Tolminkiemyje įkurtas [[Donelaičio memorialinis muziejus]]. <ref name="Albinas Jovaišas. Ten pat. 81 psl"/>
|
