Virškinimo sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 19:
== Virškinimo organų sienos sandara ==
Dauguma virškinimo sistemos organų yra tuščiaviduriai - ertminiai arba vamzdiniai. Nors esama organų funkcinių ir morfologinių skirtumų, jų siena beveik visame kanale turi labai panašią struktūrą, ir galima išskirti tris pagrindinius jos dangalus: gleivinę, raumeninį dangalą ir išorinį jungiamojo audinio sluoksnį - serozidinį dangalą arba adventiciją. Panaši yra ir kai kurių kitų sistemų tuščiavidurių organų, pavyzdžiui, šlapimo, lytinių takų, sandara.
Vidinį sienos dangalą sudaro gleivinė, o ją - keli sluoksniai. [[Epitelis]] yra gleivinės paviršiuje, jis gali būti daugiasluoksnis, jeigu toje vietoje reikalingas didesnis mechaninis tvirtumas, arba vienasluoksnis stulpiškasis, jeigu tave organe vyksta intensyvesnė rezorbcija ar virškinimas. Šis epitelio sluoksnis sudaro apsauginį barjerą tarp išorinės aplinkos ir organizmo vidinės terpės. Nuo morfologinių epitelio ypatumų priklauso jo pralaidumas ir kitos savybės.
Epitelinės ląstelės sudaro įvairias gleivinės liaukas. Liaukos gali būti vienaląstės, tai yra specializuotos epitelinės ląstelės pačiame epitelyje. Kitos liaukos yra daugialąstės, išsidėsčiusio gleivinės gilumoje ir latakais susisiekiančios su organo spindžiu. Tai yra egzokrininės, arba išorinės sekrecijos, liaukos. Pagal histologinius požymius jos dar yra skirstomos į vamzdines ir pūslelines. Gaminamo sekreto pobūdis priklauso nuo konkretaus organo. Kai kurios ląstelės atlieka endokirninę funkciją - gamina hormonus.
Po epiteliu gulinti savoji gleivinės plokštelė yra sudaryta iš tankesnio jungiamojo audinio, kuriame daug smulkių kraujagyslių, liaukų, įvairaus dydžio limfoidinio audinio sankaupų, elastinių skaidulų, nervinių skaidulų ir kitų elementų. Tai storesnis sluoksnis, kuris sudaro pagrindinę gleivinės dalį, kartu jis maitina neturintį kraujagyslių epitelį.
Raumeninė gleivinės plokštelė - plonas lygiųjų raumenų sluoksnis, kuris ne visų organų būna gerai išsivystęs: vienur gali sudaryti ištisinį sluoksnį, atskiriantį savąją plokštelę nuo pogleivio, o kitur gali būti tik pavienių raumeninių ląstelių, išsibarsčiusių žiedine arba išilgine kryptimi gleivinės savojoje plokštelėje.
Pogleivis - palyginti tvirtas, kartu ir elastingas puriojo jungiamojo audinio sluoksnis. Stemplės, dvylikapirštės žarnos pogleivyje gali būti įsiterpusių liaukų, jame yra pogleivinis nervinis rezginys, priklausantis enterinei nervų sistemai. Šis sluoksnis taip pat ne visur vienodai išsivystę.
[[Gleivinė]] yra minkšta, drėgnu, įvairiai raukšlėtu paviršiumi - gali sudaryti išilgines arba žiedines raukšles. Raukšlėtumas ir gleivinės paslankumas priklauso nuo pogleivio storio ir savųjų gleivinės raumenų išsivystymo; raukšlės gali būti nuolatinės arba kintančios. Raukšlėtumas dar priklauso ir nuo organo prisipildymo: prisipildžiusio organo gleivinės raukšlės išsilygina. Pagal kraujagyslių tinklo ypatumus gali skirtis įvairių organų gleivinės spalva. Dažniausiai tai įvairūs raudonos ar rausvos spalvos atspalviai.
== Virškinimo organų sistemos sklaida ==
| |||