|
[[Vaizdas:Atlantis map kircher.gif|thumb|300px|Atlantidos žemėlapis, ''Athanasius Kircher'' (apie 1666 m.)]]
'''Atlantida''' ({{el|Άτλάντις}}) – hipotetinis [[sala]] ar [[žemynas]], kurį 360 m. pr. m. e. savo dialoguose „Timajas“ ir „Kritijas“ paminėjo graikų [[filosofija|filosofas]] [[Platonas]]. Šios salos sostinė taip pat vadinosi ''Atlantida'', o gyventojai – ''atlantai''.
Pasak Platono, tai buvo aukštos kultūros ir turtingų žmonių šalis. Salos viduryje buvo derlinga [[lyguma]], kurios centre stūksojo kalva. Čia iš žemės tryško šalto ir šilto vandens šaltiniai. Buvo daug metalų, upėse ir ežeruose – daug žuvų, žvėrių ir gyvulių, augo paslaptingas medis, kuris davė maisto, gėrimų ir kvapnių aliejų. Atlantidoje buvo labai gražūs miestai, [[šventykla|šventyklos]], uostai, rūmai, laivų statyklos, [[Pirtis|pirtys]], baseinai. Atlantai užrūstino dievus ir šie salą paskandino.
Kai kurie mokslininkai ir tyrinėtojai mano, kad Atlantida tai - – [[Kreta|Kretos sala]], kurioje gyveno dorėnai. Išsiveržus Teros [[ugnikalnis|ugnikalniui]], jų miestai buvo sunaikinti. Populiariausia šiuolaikinio mokslo versija, kad Atlantidos istorija - – tai paties Platono sukurta moralinė [[alegorija]]; mąstytojas neturėjęs omenyje jokios konkrečios salos. Pats Platonas teigia apie tai sužinojęs iš [[egiptas|egiptiečių]].
Dabartinę Atlantidos istoriją išpopuliarino [[Ignacijus Lojola Donelis]]. [[1882]] m. jis išleido [[pseudomokslas|pseudo-archeologinę]] knygą „Atlantida: prieštvaninis pasaulis“, kuri susilaukė nepaprasto populiarumo ir suteikė Platono Atlantidai tą reikšmę, kuria ji dabar žinoma plačiausiai – tai esąs iš tiesų kadaise nuskendęs žemynas, iš kurio kilusi [[Egiptas|Egipto]] [[civilizacija]].
== Nuorodos ==
|
