Skrandis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 32:
Gyvo stovinčio žmogaus normalus skrandis yra kablio pavidalo. Rentgenografoje gerai matoma oro pūslė dugne. Gulint ant nugaros, skrandis pasidaro trumpesnis ir atsiduria labiau skersinėje padėtyje, tampa rago formos. Gulint ant dešiniojo šono didžioji kreivė pasislenka į priekį, tada nematomas skrandžio išlinkimas. Gulint ant kairiojo šono skrandis pasislenka į kairę ir yra labiau išlinkęs.
 
[[topografija|Topografiškai]] skrandžio padėtis nėra pastovi, ji taip pat kaip ir forma priklauso nuo paties skrandžio ir kitų gretimų organų, pvz., skersinės gaubtinės žarnos prisipildymo, ir keičiasi kvėpuojant. Didesnioji skrandžio dalis yra kairėje kūno pusėje. Dešinėje yra tik [[prievartis]]. Išilginė ašis eina iš viršaus ir kairės į apačią ir dešinę bei kiek į priekį. Priekinėje pilvo sienoje skrandžio projekcija yra pakrūtinio srityje, ''regio epigastrica'', ir kairiojoje pašonėje, ''regio hypochondriaca sinistra''.
 
Skeletopiškai įskrandis yra stuburo kairėje, stovinčio žmogaus Th11 slankstelio aukštyje, apie 10 cm atstumu nuo priekinės pilvo sienos. Priekinėje pilvo sienoje šis taškas projektuojasi ties [[krūtinkaulis|krūtinkaulio]] kardine atauga ar už kairiojo septintojo šonkaulio kremzlės, apie tris centimetrus į kairę nuo vidurio linijos. Gulinčio žmogaus įskrandis būtų ties Th10 slanksteliu. Viršutinė mažosios kreivės dalis leidžiasi beveik lygiagrečiai su stuburu, kairėje nuo vidurio linijos. Prievartis yra stuburo dešinėje, gulinčio žmogaus pirmo juosmens slankstelio aukštyje, o stovinčio gali būti vienu slanksteliu žemiau. Priekinėje pilvo sienoje šis taškas projektuojasi 4–5 cm žemiau dešiniojo VI–VII šonkaulio pabaigos. Skrandžio dugnas, kuris yra po kairiuoju [[diafragma|diafragmos]] skliautu, viršuje siekia penkto tarpšonkaulinio tarpo aukštį ar VI šonkaulio [[kremzlė]]s aukštį. Dugnas liečia diafragmą kairiau ir kiek atgal nuo širdies. Žemiausias stovinčio žmogaus pilno skrandžio taškas – didžiosios kreivės – būna apie trečio ketvirto slankstelio aukštyje.
 
Patologinis skrandžio nusileidimas yra vadinamas gastroptoze, ''gastroptosis''.
 
Skrandis viršutiniame pilvo ertmės aukšte užima ertmę tarp [[diafragma|diafragmos]], priekinės pilvo sienos ir gretimų organų – [[kepenys|kepenų]], skersinės gaubtinės žarnos. Padėtis kitų organų atžvilgiu taip pat yra kintanti, nes tai judrus pilvo organas. Priekinė skrandžio siena ir mažoji kreivė liečia kepenų kairiosios ir kvadratinės skilčių apatinius paviršius; prievartis – [[tulžies pūslė|tulžies pūslę]]; kairėje didžioji kreivė dugno srityje – [[blužnis|blužnį]]; dugnas – diafragmos kairįjį skliautą; nedidelė dalis skrandžio priekinio paviršiaus tarp kepenų ir kairiojo šonkaulių lanko gali tiesiogiai liesti priekinę pilvo sieną (maždaug už tiesiojo pilvo raumens antro segmento). Tačiau tuščias skrandis paprastai priekinės pilvo sienos nesiekia, be to, jis pilvo organų nustumiamas į viršų ir užpakalį. Tuo būdu jis visas pasislepia po diafragmos skliautu, o jo vietą užima skersinė gaubtinės žarnos dalis.
Eilutė 44:
Skrandžio padėtis [[pilvaplėvė]]s atžvilgiu yra intraperitoninė – [[pilvaplėvė]] dengia priekinę ir užpakalinę sienas, nedengia tik siaurų juostų abiejose kreivėse, kur eina skrandžio kraujagyslės, taip pat mažo plotelio tarp įskrandžio ir dugno, nuo kurio prasideda diafragminis skrandžio raištis. Šis plotelis per adventiciją suauga su diaframa ir yra mažiau judrus. Mažiau judrus yra ir prievartis, nes tuoj nuo jo prasideda dvylikapirštė žarna, kurios didžioji dalis per adventiciją yra prisitvirtinusi prie užpakalinės pilvo sienos.
 
Iš [[pilvaplėvė]]s susidaro keletas [[raištis|raiščių]], jungiančių skrandį su aplinkinėmis struktūromis. Nuo mažosios kreivės link kepenų apatinio paviršiaus, prie veninio raiščio plyšio, eina kepeninis skrandžio raištis, ''lig. hepatogastricum'', dalis mažosios taukinės, dvigubas [[pilvaplėvė]]s lapas. Tai buvusio skrandžio pilvinio pasaito darinys. Nuo didžiosios kreivės dalies link diafragmos eina skrandinis diafragmos raištis, ''lig. gastrophrenicum''. Nuo didžiosios kreivės kūno kairiojoje pusėje tįsta skrandinis blužnies raištis, ''lig.gastrolienale''. Nuo likusios didžiosios kreivės dalies eina skrandinis gaubtinės žarnos raištis, ''lig. gastrocolicum'', kuris sudaro didžiąją taukinę, ''omentum majus''. Pastarieji trys raiščiai susidaro iš skrandžio embrioninio nugarinio pasaito.
 
== Skrandžio sienos sandara ==
Eilutė 50:
 
* Gleivinė, ''tunica mucosa''
Gleivinė yra stora, sudaro maždaug pusę visos sienos storio, ji storesnė prievartyje. Jos spalva rausva, vaiko raudonesnė, vyresnių gali būti pilkesnio atspalvio, bet rausvesnė negu [[stemplė]]s. Būdingas storas puresnis pogleivis, kuris leidžia susidaryti gleivinės raukšlėms. Gleivinę jau dengia vienasluoksnis prizminis [[epitelis]], įskrandyje sudarantis aiškią dantytos formos ribą su [[stemplė]]s daugiasluoksniu [[epitelis|epiteliu]]. Gleivinė turi ryškų gerai išsivysčiusį raumeninį sluoksnį, kuris svarbus raukšlėms susidaryti. Gleivinėje ir pogleivyje būna smulkių limfoidinio audinio mazgelių, ''folliculinoduli lymphatici gastrici''.
 
Gleivinės raukšlės, ''plicae gastricae'', yra gausios, kintančios, bet jų kiekis, forma ir dydis priklauso nuo prisipildymo. Kreivių srityje būna pastovesnių išilginių raukšlių dar vadinamų pirminėmis. Apskritai, užpakalinė siena yra raukšlėtesnė negu priekinė. Tarp raukšlių susidaro skrandžio laukai, ''areae gastricae'', juose yra mikroskopinės skrandžio duobutės, ''foveolae gastricae'', į kurias atsiveria skrandžio liaukos.
 
Skrandio gelivinės liaukos, ''glandulae gastricae'', gamina pepsinogeną baltymams virškinti, druskos rūgštį, kuri aktyviai gamina pepsinogeną, veikia baktericidiškai, ir gleives, kurios saugo gleivinę nuo mechaninio ir cheminio poveikio. Pavienės ląstelės gleivinėje gamina [[hormonas|hormonus]] – gastriną ir kt.
 
Būdinga, jog skrandžio gleivinė virškinimo metu keičia savo reljefą. Tai būna todėl, kad skrandžio pogleivinis audinys yra pakankamai storas, o gleivinės raumeninis sluoksnis stiprus. Visa tai sudaro skrandžio autoplastikos aparatą.