Lurdas (religija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
'''Lurdas''', arba '''Lurdo grota''' – sakralinis statinys, paprastai pastatomas [[Švč. Mergelė Marija|Švč. Mergelės Marijos]] apsireiškimo vietose [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Lurdas|Lurdo]] vietovėje pagrindu. Daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant Lurdo [[grota]]s. Lur­de įvy­ku­sį ste­buk­lą žy­mi gro­to­je pa­sta­ty­tos Die­vo Mo­ti­nos ir jai be­si­mel­džian­čios Ber­na­det­te sta­tu­los. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – Lurdo grotas vadinti tiesiog Lurdais. Juose gali būti atliekamos religinės apeigos, maldininkai čia lankosi įvairių švenčių metu.
 
Be Prancūzijos, pa­na­šių gro­tų at­si­ra­do ir ki­to­se ka­ta­li­kiš­ko­se ša­ly­se, kuriose lurdai buvo pastatomi laikantis konkrečios vietovės tautinių elementų, architektūros tradicijų, meninės kultūros.
 
== Istorija ==
 
[[1858]] m. Lurdo vietovėje li­go­tai mer­gai­tei [[Bernadette Soubirous]] apsireiškė Marija. Ilgainiui Lur­das ta­po di­džiu­liu [[piligrimas|pi­lig­ri­mų]] cen­tru, į ku­rį kas­met at­va­žiuo­ja mi­li­jo­nai žmo­nių, kai ku­rie jų iš­gy­ja nuo su­nkiau­sių li­gų. Lur­de įvy­ku­sį ste­buk­lą įamžino gro­to­je pa­sta­ty­tos Die­vo Mo­ti­nos ir jai be­si­mel­džian­čios Ber­na­det­te sta­tu­los. Pa­na­šiai įamžinamas Marijos apsireiškimas ir ki­to­se ša­ly­se.
 
== Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Sedos lurdas.JPG|miniatiūra|250px|right|Prie [[Seda|Sedos]] lurdo]]
[[Vaizdas:Užvėnai, lurdas.JPG|miniatiūra|250px|right|Lurdas [[Užvėnai|Užvėnuose]]]]
Lietuvoje Lurdo grotų statymo, papročių puoselėjimo bei specifinių apeigų atlikimo prie jų idėja pradėta realizuoti [[1898]] m. [[Palanga|Palangoje]].
Per visą [[XX a.]] lurdai išplito. Marijos garbei Lietuvoje daugelyje vietų pastatytos Prancūzijos miestelio Lurdo grotos imitacijas su Marijos statulomis,. ypačYpač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje [[Žemaitija|Žemaitijoje]], jos yra sakralinės kultūros dalis. Gar­siau­si Že­mai­ti­jo­je – [[Palanga|Pa­lan­gos]], [[Kretinga|Kre­tin­gos]], [[Plungė]]s lur­dai. Tarp nau­jau­sių mi­ni­mi [[Kaltinėnai|Kal­ti­nė­nų]], [[Nemakščiai|Ne­makš­čių]], [[Seda|Se­dos]] lurdai. Že­mai­ti­jo­je [[XX a.]] pra­džio­je lur­dus sta­tė vie­nuo­liai, di­di­kai, pa­pras­ti žmo­nės. Žemaitijos lurduose aptinkama nemažai jiems būdingos apeiginės
kultūros: prie daugumos lurdų vykstanti proginė šventė yra gegužinės, visuose lurduose plačiausiai paplitusi apeiga yra pavienės maldos,
bendruomeninės maldos ir giesmės, populiarus paprotys yra fotografavimasis.
eilutė 45 ⟶ 46:
* [http://provita.vdu.lt/3/VId.htm Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Švč. M. Marijos lurdai Lietuvoje]
* [http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367152921070/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content Žemaitijos lurdų apeiginė kultūra]
* [http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_1822-4555.N_5.PG_116-122/DS.002.0.01.ARTIC Šiluvos lurdas]
 
[[Kategorija:Piligrimystė]]