Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 15:
Plečiantis tyrimams šalia katedros [[1973]] m. įkurta [[Kietųjų kūnų elektronikos katedra]], pirmuoju vedėju tapo Edmundas Montrimas. [[1977]] m. Jurgiui Viščakui išėjus vadovauti [[Fizikos institutas|Fizikos institutui]], katedros vedėju tapo Juozas Vidmantis Vaitkus. Tyrimų kryptys buvo išlaikytos: [[1982]] m. [[liuminescencija|liuminescencinei]] [[spektroskopija]]i ir [[netiesinė optika|netiesiniams optiniams]] reiškiniams tirti pradėtais taikyti [[lazeris|pikosekundinis lazeris]]. Katedra ir toliau bendradarbiavo su įvairiais konstruktorių biurais ir gamybiniais kolektyvais („Elektronika“, „Mikroelektronika“, „Fotonika“, „Venta“, „Sigma“ ir kt.)<ref name="pfk" />.
1987 m.Puslaidininkių fizikos katedros prof. Aloyzui Sakalui, doc. Stanislovui Sakalauskui, doc. [[Pranas Juozas Žilinskas|Pranui Juozui Žilinskui]] buvo paskirta Lietuvos TSR Ministrų tarybos premija už mokslinį tiriamąjį darbą „Supergreitų galio arsenido puslaidininkių prietaisų kūrimas ir jų diegimas“, kuris buvo atliktas kartu su Kauno radijo matavimo technikos mokslinių tyrimų instituto moksliniais bendradarbiais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nutrūko ryšiai su pagrindiniais finansavimo šaltiniais, pradėjo mažėti darbuotojų, todėl J. V. Vaitkaus pastangomis [[1992]] m. buvo įkurtas Taikomųjų mokslų institutas (dabar – [[Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas|Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas]]).
| |||