10:18, 12 kovo 2013 versija žiūrėti šaltinį JuTa (aptarimas \| indėlis) 104 keitimai S Duplicate: File:450th Anniversary of the first Lithuanian book Reversum.jpg → File:450th Anniversary of the first Lithuanian book Reversum.png Exact or scaled-down duplicate: [[:commons::File:450th Anniversary of th... ← Prieš tai darytas keitimas		12:23, 10 lapkričio 2013 versija žiūrėti šaltinį Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 7: [[Vaizdas:450th Anniversary of the first Lithuanian book Reversum.png\|thumb\|200px\|Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.)]] '''Martynas Mažvydas Vaitkūnas''' (apie [[1520]] m. – [[1563]] m. [[gegužės 21]] d. [[Ragainė]]je, [[Mažoji Lietuva]]) – [[XVI amžius\|XVI a.]] – lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos [[knyga\|knygos]] – „[[Martyno Mažvydo katekizmas\|Katekizmo]]“ autorius. == Kilmė == Eilutė 17: [[Klaipėda\|Klaipėdoje]], S. Daukanto gatvėje 1976 m. įkurtas skulptūrų parkas, kuris vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu. 2000 m. mero E. Gentvilo įsakymu parko pavadinimas pakeistas: neliko M. Mažvydo pavardės. Šiandien parkas vadinasi Klaipėdos Skulptūrų parkas. [[Laukstėnai (Šilutė)\|Laukstėnų]] kaime ([[Šilutės rajonas\|Šilutės raj]].), prie kelio “[[Žemaičių Naumiestis]] – [[Gardamas]] – [[Švėkšna]]” (šio kelio dalis yra ir Gardamo miestelio gatvė kuri pavadinta Martyno Mažvydo vardu), stovi paminklinis akmuo su užrašu: ~~“Šiose~~„Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS [[2001]] Dėkingi ~~kraštiečiai”~~kraštiečiai“ (pastatytas 2001 m. [[gegužės 7]] d.). Klaipėdoje Lietuvininkų aikštėje pastatytas paminklas Mažvydui. Uostamiestyje yra ir Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja. Eilutė 52: == Prūsijoje == 1546 m. Atvykęs į Karaliaučių, M. Mažvydas buvo iš karto priimtas į [[Karaliaučiaus universitetas\|Karaliaučiaus universitetą]]. Vadinasi, jis universitetinėms studijoms pasirengė kažkur Lietuvoje, gal [[Abraomas_Kulvietis\|A. Kulviečio]] mokykloje. Pirmieji lietuviai liuteronai buvo pedagoginės prigimties asmenybės (profesoriai, didikų vaikų mokytojai). Toks buvo ir M. Mažvydas, tik jo veiklos sfera žemesnė: jis mokė ne studentus ir didikų vaikus, o parapinės mokyklos lygio jaunuomenę („žėkelius“). [[Abraomas_Kulvietis\|A. Kulviečiui]] ir J. Zablockiui skubiai iš Vilniaus 1542 m. pasitraukus, M. Mažvydas liko Vilniuje, Lietuvoje, ir, matyt, tuo laiku ([[1542]]–[[1544]] m.) buvo suimtas ar kitaip persekiojamas, nes 1548 m. laišką [[Karaliaučiaus universitetas\|Karaliaučiaus universiteto]] rektoriui J. Bretšneideriui (''Bretchschneider'', ''Placotomus'') pasirašė, prie pavardės pridėdamas: ''Martinus Mossuid, Protomartyr dictus''. Taigi pareiškė, kad jis vadinamas „pirmuoju kankiniu“. Kas jį taip vadino? Be abejo, kolegos liuteronai. Persekiojamas turbūt buvo tik iki 1544 m., nes gavęs iš savo gyvo tėvo [[Žygimantas Senasis\|Žygimanto Senojo]] faktinę valdžią Lietuvoje, [[Žygimantas Augustas]] tais metais sustabdė [[Kontrreformacija\|protestantų persekiojimus]].

Martynas Mažvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų