Atmosferos drėgmė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
Vandens garai kondensuojasi orui atvėsus iki rasos taško. Oras atvėsta dėl įvairių priežasčių, nuo kurių priklauso ir kondensacijos rezultatai.
1. Ramiomis giedromis naktimis, kai mažai ar visai nėra Žemės spinduliuotę sulaikančių debesų, orą atvėsina ataušęs Žemės paviršius, Tai radiacinis, arba kontaktinis, atvėsimas. Kai oras drėgnas, dalis garų kondensuojasi, kyla rūkas, iškrinta rasa, o jei temperatūra nukrinta žemiau užšalimo taško – šerkšnas.
2. Oras atvėsta ir dėl advekcijos - horizontalaus oro masių judėjimo. Advekcinis atvėsimas pasireiškia tada, kai šiltas drėgnas oras užslenka virš šalto sausumos ar jūros paviršiaus.
Kalifornijoje (Š. Amerika) ar Atakamoje (R Amerika) šiltam dykumos orui užslinkus virš šaltųjų srovių vėsinamos vandenyno pakrantės kyla tiršti rūkai (vad. advekciniai rūkai;).
Kadangi advekcinis atvėsimas susijęs daugiausia su horizontaliuoju oro judėjimu, dėl to kondensacija būna palyginti nežymi.
3. Šiltas drėgnas oras atvėsta kildamas kalnų šlaitais (orografinis atvėsimas) arba susitikęs su šaltesnio ir tankesnio oro frontu.
Į aukštesnius atmosferos sluoksnius (kur mažesnis slėgis) kyla šilto oro srovės. Kildamas oras plečiasi ir tam eikvoja savo vidinę energiją (šilumą), todėl jo temperatūra krinta. Kadangi kildamas oras atvėsta dėl mažėjančio slėgio, o ne dėl šilumos atidavimo aplinkai, tai toks atvėsimas (be šilumos mainų su aplinka) vadinamas adiabatiniu, arba konvekciniu (kylančiu dėl temperatūros skirtumo). Orografinis ir adiabatinis atvėsimas susiję su vertikaliuoju oro judėjimu. Taip atvėsusiame ore vyksta intensyvesnė kondensacija - daugiau vandens garų virsta lašeliais ar ledo kristalėliais.
4. Švariame ore nėra kondensacijos branduolių, dėl to vandens garai jame kondensuojasi ne taip greitai. Jei oras absoliučiai švarus, tai atvėsęs žemiau rasos taško jis persotinamas garais - tuomet jo santykinis drėgnumas viršija 100%. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad, kol prasideda kondensacija, švarų prisotintą orą galima atšaldyti iki -40 °C. Toks vandens garų tiesioginis virtimas ledo kristalais (arba atvirkščiai - ledo garavimas) aplenkiant skystąją būseną vadinamas sublimacija. Tačiau oras retai kada būna visai švarus, paprastai jame būna daug kondensacijos branduolių. Tai - mikroskopinės dalelės: vulkaninės dulkės (ugnikalnių išsiveržimus paprastai lydi smarkios liūtys), vėjo pustomos dirvožemio dulkės, automobilių ir pramonės įmonių išmetami teršalai, druskų dalelės iš jūros vandens purslų. Kondensacijos branduolių daugiausia virš miestų (čia jų gali būti iki 1 milijono kubiniame centimetre), o mažiausia virš vandenynų (tik 10 kubiniame centimetre). Kai šių branduolių labai daug, tai kondensacija gali vykti ir esant 75% santykiniam oro drėgnumui{{šaltinis|{{Cite book | first=D. | last=Waugh | authorlink=David Waugh | title=Geografija: Integruotas kursas I dalis | year=2002 | publisher=Alma littera | location=Vilnius}}}}
| |||