00:57, 10 lapkričio 2013 versija taisyti V. Rasimavičius (aptarimas \| indėlis) 37 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		01:07, 10 lapkričio 2013 versija taisyti anuliuoti V. Rasimavičius (aptarimas \| indėlis) 37 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{tvarkyti}} [[Atmosfera\|Atmosferoje]] esantys [[vanduo\|vandens]] garai sugeria, atspindi ir išsklaido [[Saulė\|Saulės]] [[spinduliuotė\|spinduliuotę]], dėl to mūsų [[planeta\|planetoje]] yra tinkama gyventi [[temperatūra]]. Atmosferos drėgmė (vandens garai , krituliai) perneša energijos perteklių horizontaliai iš [[tropinis\|tropinių]] sričių į poliarines [[platuma\|platumas]] arba vertikaliai į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Nuo vandens garų kiekio atmosferoje prikauso debesodaros procesai, vadinasi ir [[krituliai\|kritulių]] susidarymas. Be to vandens garai turi įtakos atmosferos ir žemės paviršiaus [[radiacija\|radiacijos]] balansui. Vandens garai sugeria ilgabangę radiaciją, kurią spinduliuoja žemės paviršius, ir dėl to patys tampa radiacijos šaltiniu. Dalis vandens garų spinduliuojamos radiacijos pasiekia žemės paviršių. Todėl naktį žemės paviršius ir atmosferos paribio sluoksnis mažiau atvėsta.{{šaltinis\|{{Cite book \| first=A. \| last=Bukantis \| authorlink=Arūnas Bukantis \| title=Lietuvos klimatas \| year=1994 \| publisher=Vilniaus universiteto leidykla \| location=Vilnius}}}} == Pasiskirstymas == Eilutė 28: 3. Šiltas drėgnas oras atvėsta kildamas kalnų šlaitais (orografinis atvėsimas) arba susitikęs su šaltesnio ir tankesnio oro frontu. Į aukštesnius atmosferos sluoksnius (kur mažesnis slėgis) kyla šilto oro srovės. Kildamas oras plečiasi ir tam eikvoja savo vidinę energiją (šilumą), todėl jo temperatūra krinta. Kadangi kildamas oras atvėsta dėl mažėjančio slėgio, o ne dėl šilumos atidavimo aplinkai, tai toks atvėsimas (be šilumos mainų su aplinka) vadinamas adiabatiniu, arba konvekciniu (kylančiu dėl temperatūros skirtumo). Orografinis ir adiabatinis atvėsimas susiję su vertikaliuoju oro judėjimu. Taip atvėsusiame ore vyksta intensyvesnė kondensacija - daugiau vandens garų virsta lašeliais ar ledo kristalėliais. 4. Švariame ore nėra kondensacijos branduolių, dėl to vandens garai jame kondensuojasi ne taip greitai. Jei oras absoliučiai švarus, tai atvėsęs žemiau rasos taško jis persotinamas garais - tuomet jo santykinis drėgnumas viršija 100%. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad, kol prasideda kondensacija, švarų prisotintą orą galima atšaldyti iki -40 °C. Toks vandens garų tiesioginis virtimas ledo kristalais (arba atvirkščiai - ledo garavimas) aplenkiant skystąją būseną vadinamas sublimacija. Tačiau oras retai kada būna visai švarus, paprastai jame būna daug kondensacijos branduolių. Tai - mikroskopinės dalelės: vulkaninės dulkės (ugnikalnių išsiveržimus paprastai lydi smarkios liūtys), vėjo pustomos dirvožemio dulkės, automobilių ir pramonės įmonių išmetami teršalai, druskų dalelės iš jūros vandens purslų. Kondensacijos branduolių daugiausia virš miestų (čia jų gali būti iki 1 milijono kubiniame centimetre), o mažiausia virš vandenynų (tik 10 kubiniame centimetre). Kai šių branduolių labai daug, tai kondensacija gali vykti ir esant 75% santykiniam oro drėgnumui{{šaltinis\|{{Cite book \| first=D. \| last=Waugh \| authorlink=David Waugh \| title=Geografija: Integruotas kursas I dalis \| year=2002 \| publisher=Alma littera \| location=Vilnius}}}} ~~{{šaltinis\|{{Cite book \| first=A. \| last=Bukantis \| authorlink=Arūnas Bukantis \| title=Lietuvos klimatas \| year=1994 \| publisher=Vilniaus universiteto leidykla \| location=Vilnius}}}}~~ {{šaltinis\|{{Cite book \| first=D. \| last=Waugh \| authorlink=David Waugh \| title=Geografija: Integruotas kursas I dalis \| year=2002 \| publisher=Alma littera \| location=Vilnius}}}} == Šaltiniai == {{ref}}

Atmosferos drėgmė: Skirtumas tarp puslapio versijų