Dionisas: Skirtumas tarp puslapio versijų

10 pridėta baitų ,  prieš 7 metus
S
(Atšauktas naudotojo 88.216.12.208 (Aptarimas) darytas keitimas 4498722)
{{Graikų mitologija|Graikų dievai}}
'''Dionisas''' ([[Graikų kalba|gr]]. Διώνυσος, ''Dionysos'') [[Graikų mitologija|graikų mitologijoje]] - – vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, [[Dzeusas|Dzeuso]] ir [[Tėbai (Graikija)|Tėbų]] karalaitės [[Semelė]]s (arba Persefonės) sūnus. [[Romėnų mitologija|romėnų mitologijoje]] jį atitiko '''Bakchas''' (''Bacchus''). Jis siejamas su laisvumu, [[vynas|vyno]] sukeliamia teigiamia socialine įtaka. Taip pat jis vaizduojamas kaip civilizacijos sergėtojas, įstatymų leidėjas, taikos mylėtojas, žemės ūkio ir teatro globėjas. Dionisas  – kuriamųjų gamtos jėgų dievas. Jo įsikūnijimu buvo laikomi augalai  – medžiai, vynuogienojai  – arba gyvuliai  – jautis, žirgas, ožys.
 
Antikiniu laikotarpiu Dionisas buvo tokia dievybė, kurio kultas iš negraikiškų vietovių  – Trakijos šiaurėje, Mažosios Azijos pietuose ir Kretos pietuose  VII-VIVII–VI a. prieš m. e. lyg viesulas perėjo per visą Graikiją. Šis ekstazinis kultas žadino tuometinių graikų vaizduotę. Kulto dalyviai patys vaizdavosi esą Dionisu. Dionisas dar turėjo Bakcho vardą, todėl jo kulto dalyviai buvo vadinami bakchantais arba bakchantėmis. Dioniso kultas lengvai įsiurbė į save tiek įvairias karnavalinio tipo apeigas, tiek ir minėjimus protėvių arba vietinių herojų garbei. Dioniso paveikslo daugiaprasmiškumas pasireiškė įvedant daugybę švenčių, kuriose buvo iškeliama viena ar kita šio paveikslo pusė.
 
== Kulto kilmė ==
== Mitai ==
[[Vaizdas:Dionysus Qingdao beer.jpg|350px|thumb|Dioniso skulptūra]]
 
=== Gimimas ===
Dioniso gimimo versijos yra dvi.
Legenda byloja, kad Dzeusas paėmė kūdikį Dionisą ir atidavė prižiūrėti vandens nimfoms Nisoje. Jos prižiūrėjo jį kūdikystėje ir vaikystėje, už jų rūpestį Dzeusas apdovanojo jas, kaip hajides įamžindamas tarp žvaigždžių. Vėliau jis buvo auginamas [[Maras (mitologija)|Maro]].
 
Kai Dionisas paaugo, atrado vyną ir jo išgavimą, jo saldžiąsias sultis. Bet Hera užtemdė jam protą beprotybe, ir Dionisas pasileido klajoti po įvairias pasaulio šalis. [[Frygija|Frygijoje]] deivė [[Kibelė]], geriau žinoma kaip graikų deivė Rėja, jį išgydė ir išmokė religinių apeigų. Tada jis keliavo po Aziją mokydamas žmones vyno kultivavimo, gaminimo meno. Garsiausia jo kelionės dalis yra ekspedicija į [[Indija|Indiją]], kuri kaip minima truko keletą metų. Triumfuodams grįžo ir įvedė savo kultą Graikijoje, bet jam pasipriešino princai, nes Dionisas kartu atnešė netvarką ir beprotybę.
 
Būdamas jaunuolis Dionisas buvo nepaprastai patrauklus. Vieną kartą užsimaskavęs kaip mirtingasis laive, jūreiviai mėginę jį pagrobti savo seksualiniems malonumams. Dionisas gailestingai pavertė juos į delfinus, išskyrus kapitoną, [[Akoitas|Akoitą]], kuris atpažino dievą ir mėgino sulaikyti jūreivius.
 
=== Kitos istorijos ===
* Garsiausias mitas yra apie karalių Midą. Kartą Dionisas pasigedo savo mokytojo [[Silenas|Sileno]]. Senukas prisigėrė ir klajojo po apylinkes, kol gyventojai jį nunešė savo karaliui Midui. [[Midas]] atpažinęs senuką ir svetingai priėmęs. Vienuoliktą dieną Midas grąžino Sileną Dionisui. Dionisas už tai jam pasiūlęs pasirinkti apdovanojimą. Midas paprašęs, jog viskas, prie ko jis prisiliestų, virstų auksu. Dionisas apgailestaudamas, jog Midas nepasirinko geresnio noro, įvykdė jo prašymą. Midas iš pradžių apsidžiaugęs be galo, bet vėliau negalėdamas valgyti ir gerti pradėjo nekęsti savo dovanos. Tada neturėdamas kitos išeities maldavo, kad Dionisas panaikintų savo dovaną. Dionisas išgirdo jo maldas ir pasakė jam, jog šis turi išsimaudyti Paktolo upėje. Kai tik jis palietė upės vandenis, galia perėjo į upę, ir upės smėlis tapo [[Auksas|auksu]]. (Tai paaiškina, kodėl Taktolo upė buvo tokia gausi auksu)
 
* Kai [[Hefaistas]] pririšo [[Hera|Herą]] prie magiškos kėdės, Dionisas jį nugirdė ir parnešė atgal į Olimpą. Už tai jis tapo vienu iš dvylikos Olimpo dievų.
 
* [[Kalirhojė]] buvo Kalidonijos moteris, kuri ižeidė Dioniso žynį, kuris grasino visas Kalidonijos moteris užkrėsti beprotybe. Žynys įsakė paaukoti Kalirhoję, bet ji pati nusižudė. Kalirhojė įšoko į šulinį, kuris vėliau buvo pavadintas jos vardu.
 
* Dionisas vėliau prisidėjo prie [[Graikų mitologija|graikų mitologijos]] panteono, taigi buvo priešiškumų. Taip pat Homeras mini buvus priešiškumams Dioniso atžvilgiu. [[Euripidas]] irgi rašė apie destrukcinę Dioniso prigimtį savo pjesėje „[[The Bacchae]]“. Taip pat mitas apie karalių [[Likurgas (Trakija)|Likurgą]]. Pjesėje Dionisas grįžta į savo gimimo vietą, Tėbus, valdomus savo pusbrolio [[Pentėjas|Pentėjo]]. Pentėjas buvo supykęs ant Tėbų moterų, taip pat ir ant savo motinos, [[Agavė]]s, kurios atmetė jo šventumą ir garbino Dionisą prieš jo valią. Dioniso garbintojos buvo žinomos kaip [[menadės]], [[Kraujas|kraujo]] ištroškusios, laukinės moterys. Dionisas priviliojo Pentėją ateiti į mišką, o ten menadės, taip pat ir Agavė, jį suplėšiusios į gabalus.
 
* Kai karalius [[Trakija|Trakijos]] [[Likurgas (Trakija)|Likurgas]] sužinojo, kad jo karalystėje yra Dionisas, jis įkalino visas menades. Dionisas pabėgo, pasiimdamas ir [[Tetidė|Tetidę]]. Tada Dionisas sukėlė sausrą ir žmonės sukilo. Dionisas pavertė karalių Likurgą bepročiu ir Likurgas kirviu sukapojo savo sūnų į gabalus, manydamas, kad tai gebenės gabalas, šventas Dionisui augalas. Tada orakulas išpranašavęs, kad žemė liks sausa ir išdžiūvusi, kol Likurgas bus gyvas, taigi žmonės jį pagavo ir ketvirčiavo. Kai Likurgas mirė, Dionisas panaikino prakeiksmą.
== Vaikai ==
Su [[Afroditė|Afrodite]]:
# [[Charitės]]  – geranoriškos, malonios ir linksmos deivės;
# [[Himenajus]]  – santuokos dievas;
# [[Priapas]]  – vaisingumo dievas;
Su [[Ariadnė|Ariadne]]:
# [[Oinopionas]]  – [[Kios]] karalius.
Su [[Niktė|Nikte]]:
# [[Ftonas]]  – pavydo ir neapykantos įsikūnijimas;
Su nežinoma motina:
# [[Akis (mitologija)|Akis]]  – nelaiminga meilė su nimfa [[Galatėja]].
 
{{Commons|Category:Dionysos|no=T}}
16 278

pakeitimai