Potvynis (stichinė nelaimė): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 8:
'''Potvynis, užtvindymas''' – [[stichinė nelaimė]], sukelta staigaus [[vanduo|vandens]] pertekliaus. Gali kilti smarkiai ištvinus [[upė|upei]], [[ežeras|ežerui]], [[jūra]]i ar kitam [[vandens telkinys|vandens telkiniui]].
== Potvynių klasifikacija ==
Pagal potvynius sukėlusias priežastis jie skirstomi į:
* gamtinio pobūdžio potvynius;
* techninio pobūdžio potvynius.
Gamtinio pobūdžio potvyniai žymiai dažnesni, todėl skirstomi detaliau.
Upėse gamtinio pobūdžio potvynių susidarymo priežastys dažniausiai yra:
# Intensyvus [[lietus]] arba [[sniegas|sniego]] tirpsmas;
# [[Ledų sangrūda|Ledo sangrūdos]].
Jūrose gamtinio pobūdžio potvynius gali sukelti:
# [[Audra|Audros]] bangų patvanka;
# [[Cunamis]];
# Aukštas [[potvynis ir atoslūgis|jūrinio potvynio]] lygis.
Ežeruose ir tvenkiniuose gamtinio pobūdžio potvynius sukelia:
# Per didelė prietaka;
# [[Vėjas|Vėjo]] patvanka.
Techninio pobūdžio potvyniai paprastai kyla dėl apsauginių [[Pylimas|pylimų]] ar kitų hidrotechninių konstrukcijų išardymo arba sugriuvimo.
== Potvyniai upėse ==
Didžiausia stichinių arba katastrofinių potvynių susidarymo tikimybė upėse kyla vykstant sezoniniam upės [[potvynis (hidrologija)|potvyniui]]. Šiuo atveju didelės teritorijos užliejamos dėl to, kad susiformavęs debitas netelpa į normalioms sąlygoms prisitaikiusią upės vagą (todėl pakyla vandens lygis ir padidėja srovės greitis). Lietuvoje tokie potvyniai paprastai kyla pavasarį. Jie ypač grėsmingi jei potvynis kyla po ilgos, šaltos ir sniegingos žiemos, o prasideda vėlai ir staigiai. Didžiojoje Lietuvos dalyje didžiausio masto pavasario potvynis stebįtas [[1958 m.]] balandžio - gegužės mėnesiais. Upėje susidarius ledų sangrūdoms vaga pasitvenkia ir vanduo ima lietis į slėnį. Nuo tokių potvynių ne kartą yra nukentėję prie [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] įsikūrę Lietuvos miestai. Ardant ledų sangrūdas, statant užtvankas tokių potvynių galima išvengti. Kita dažna potvynio priežastis – smarkios liūtys, sukeliančios smarkius upių [[poplūdis|poplūdžius]]. Tokio tipo potvynių Lietuvoje (ypač Žemaitijoje) pasitaiko užsitęsus vasaros ir rudens lietums.
Kartais potvyniai upėse kyla dėl žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, porvo nuošliaužų (pvz., [[1941 m.]] purvo [[nuošliauža]] smarkiai pakėlė [[Santa|Santos]] upės vandens lygį ir ši užliejo slėnio gyvenvietes.
Su techninio pobūdžio potvyniai susiję katastrofiški užtvindymai dažniausiai įvyksta dėl įvairių priežasčių (vandens pertekliaus, seisminio aktyvumo, [[diversija|diversijos]], techninių klaidų) sugriuvus [[užtvanka]]i, [[damba]]i, pylimui (pvz., Tetono užtvankos griūtis 1976 m.). Techninio pobūdžio avarijų sukeltų potvynių kelis kartus būta ir Lietuvoje. Žinomiausi [[Pabradė]]s ( 1957-04-15, kilo potvynis [[Dubinga|Dubingoje]] ir [[Žeimena|Žeimenoje]]) ir [[Padvariai|Padvarių]] (2005-08-11, kilo potvynis [[Akmena|Akmenoje-Danėje]]) užtvankų pralaužimų metu kilę potvyniai.
== Potvyniai jūrose, ežeruose, tvenkiniuose ==
Jūrų, didelių ežerų, tvenkinių pakrančių objektai gali nukentėti nuo audringo vėjo sukeltų didelių [[jūros banga|bangų]], ypač jei audra sutampa su jūros potvyniu. Smarkių audrų metu Klaipėdoje pakyla [[Danė]]s lygis ir užlieja senamiestį.
Ypač katastrofiški potvyniai kyla dėl seisminio aktyvumo: [[žemės drebėjimas]] vandenyno dugne gali sukelti cunamio bangą, nušluojančią pakrančių gyvenvietes (pvz., [[2004 m. Indijos vandenyno cunamis]]).
Potvynio metu patiriama daug nuostolių: nuskęsta žmonės, gyvūnai, negrįžtamai sunaikinamos materialinės vertybės, gali būti sugriaunami ar nepataisomai pažeidžiami [[pastatas|pastatai]], sutrinka automobilių, traukinių eismas. Didelis potvynis sukelia ilgalaikę žalą: užteršiamas [[požeminis vanduo]], vandeniui išplovus kanalizacijos ir kitas nuotėkas, šiukšles išplinta [[infekcija|infekcinės ligos]], užliejus dirbamus laukus žūsta [[derlius]].
| |||