Mongolija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Mongolija''' ([[mongolų kalba|mong.]] ''Монгол улс'', [[Vaizdas:Monggol ulus.svg|30px]])  – valstybė [[Azija|Azijoje]], tarp [[Rusija|Rusijos]] ir [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos]]. Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos užima [[stepė]]s, šiaurėje ir vakaruose  – [[kalnas|kalnai]], o pietuose  – [[dykuma]], taigi nors šalis yra 18 pagal dydį pasaulyje, gyventojų ji turi mažiau nei [[Lietuva]] - – 2 832 224.

XII a. pabaigoje [[Čingischanas]] suvienijo keletą klajojančių genčių į galingą imperiją. Pasiryžęs parengti geriausią to meto kariuomenę, Čingischanas sutelkė grėsmingas kavalerijos pajėgas. Apsiginklavę tokiais naujais ginklais kaip dūminės bombos ir parakas mongolai buvo nenugalimi. 1211  m. jie įsiveržė į [[Kinija (regionas)|Kiniją]], o netrukus užvaldė visą [[Azija|Aziją]]. Užkariavimai vyko neįtikėtinu greičiu, lemiamomis akimirkomis sutelkiant visas pajėgas reikiamoje vietoje. Visas karines operacijas mongolai kruopščiai apgalvodavo. Pakeliui plėšdami ir degindami, jie kėlė siaubą priešams. Mongolija tapo Mongolų imperijos, didžiausios pasaulio istorijoje imperijos, centru. 1227  m. Čingischanas mirė, didžiulę imperiją palikdamas keturiems savo sūnums, kurie per Mažąją Aziją ją išplėtė į [[Europa|Europą]]. Tačiau besiveržiantiems chanams (mongolų karaliams) kovojant dėl valdžios, imperija subyrėjo, o į Mongolijos stepes grįžusią tautą užkariavo Kinija.

[[1921]] metais Mongolija išsikovojo nepriklausomybę padedant [[TSRS]]. Dėl to šalis tapo [[komunistine respublika]]. Komunistinė respublika išsilaikė iki [[1990]]  m., o vėliau Mongolija tapo demokratine respublika.

Šalis yra [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]] ir neturi išėjimo prie jūros. Valstybė apima didžiąją dalį [[Mongolijos plynaukštė]]s. Didžiąją dalį valstybės teritorijos užima stepės, šiaurėje ir vakaruose  – kalnai, o pietuose  – [[Gobio dykuma]]. Šalies aukščiausia vieta  – Nairamdai, o žemiausia vieta siekia tik 560  m.

Šalies sostinė  – [[Ulan Batoras]]. 2000 metų duomenimis ten gyveno apie 536000 gyventojų. Kiti didesni miestai  – [[Darhanas]], [[Erdenetas]], [[Čoibalsanas]].

Mongolijos ekonomikos pagrindas yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Mongolija yra turtinga gamtinių išteklių. Šalyje randama [[anglis|akmens anglies]], [[auksas|aukso]], [[varis|vario]] ir kitų iškasenų.

[[2005]]  m. [[BVP]] tenkantis vienam gyventojui sudarė 1900 [[JAV]] dolerių. Mongolijos [[BVP]] stabiliai auga vidutiniškai po 6,2 proc. kasmet nuo [[2002]] metų.

Nepaisant tokio spartaus ekonomikos augimo, didelė dalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (36,1 proc.  – [[2004]]  m.) duomenimis.

Šalies gyventojų tankumas yra vienas mažiausių pasaulyje - – tik 1,8 žm./km². Maždaug 94,9 % Mongolijos gyventojų sudaro [[Mongolai|mongolų kilmės]] žmonės, 5 % - – [[tiurkai]] (daugiausiai [[kazachai]]), 0,1 % - – [[kinai]], [[rusai]] bei kitų tautybių žmonės. Daugelis rusų šalį paliko suirus [[Tarybų Sąjunga|Tarybų sąjungai]]. Po socializmo žlugimo labai staigiai nukrito ir gimstamumas: 1970 - 1975 1970–1975 m. vienai moteriai teko 7,33 vaiko, o 2009  m. - – tik 2,33<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/mg.html CIA pasaulio faktų knyga: Mongolija]</ref> (''Pastaba'': šis rodiklis rodo ne paprastą gimstamumą, o kiek vidutiniškai pagal dabartines (arba tuometines) tendencijas moteriai tektų vaikų, jei visos moterys išgyventų visus savo vaisingus metus). Nepaisant to, gyventojų skaičius auga: 2009  m. metinis populiacijos prieaugis buvo 1,493 %. [[vidutinė gyvenimo trukmė|Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] skaičiuojant nuo gimimo 2009  m. Mongolijoje buvo 67,65 metų (vyrų - – 65,23  m., moterų - – 70,19  m.). Gyventojų sudėtis pagal amžių:

* 0-14 metų: 28,1 %

* 15-64 metų: 67,9 %

* 65 metų ir vyresni: 4 % (2009  m. apsk.)<ref name="CIA"/>

Vis daugiau mongolų gyvena miestuose. Net 40 % šalies populiacijos (1 milijonas žmonių) gyvena [[Ulan Batoras|Ulan Batore]] ir dar 13 % kitų miestų teritorijose. 2002  m. maždaug 30 % gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo [[gyvulininkystė]]. Daugelis gyvulininkyste užsiiminėjančių mongolų yra bent iš dalies [[klajokliai]].

Religinė sudėtis (2004  m. apskaičiavimai):

* [[Lamaistai]] (Tibeto [[budistai]]) - – 50 %

* [[Krikščionys]] ir [[šamanizmas|šamanistai]] - – 6 %

* [[Musulmonai]] - – 4 %

* Be religijos - – 40 %

Dabartinės Mongolijos teritorijoje ilgą laiką buvo plačiai praktikuojamos įvairios šamanizmo formos ir tai paliko gilų pėdsaką Mongolijos religinėje kultūroje. Vis dėlto, vėliau šamanizmą palaipsniui išstūmė [[lamaizmas]]. Tarybų Sąjungos laikais valdžia smarkiai slopino religijų praktikavimą. Pagal [[Stalinas|Stalino]] nurodymus buvo nužudyta tūkstančiai vienuolių ir nugriauti beveik visi budistų vienuolynai, kurių Mongolijoje buvo daugiau nei 700. 1924  m. budistų vienuolių šalyje buvo apie 100 000, o 1990  m. - – tik 110. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991  m. viešas religijų praktikavimas vėl buvo įteisintas ir lamaizmas vėl tapo dominuojančia Mongolijos religija. Atsiradus religinei laisvei, šalyje paplito ir kitos religijos, kaip islamas bei krikščionybė.

* [http://ice.tsu.ru/index.php?option=com_content&view=article&id=134:2011-03-23-10-19-19&catid=43:2011-03-30-10-56-16&Itemid=88 Natalia Rudaya, Pavel Tarasov, Nadezhda Dorofeyuk, Nadia Solovieva...Solovieva… Holocene environments and climate in the Mongolian Altai reconstructed from the Hoton-Nur pollen and diatom records: a step towards better understanding climate dynamics in Central Asia // Quaternary Science Reviews]