|
|valiuta = [[Auksinė markė]]
}}
'''Vokietijos Naujoji Gvinėja''' ([[vokiečių kalba]]: ''Deutsch-Neuguinea'') - – [[Vokietijos kolonijinė imperija|Vokietijos]] kolonija [[Okeanija|Okeanijoje]] ([[Melanezija|Melanezijoje]] ir [[Mikronezija|Mikronezijoje]]), egzistavusi 1884-1919 1884–1919 m., apėmusi dabartines šalis: dalį [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua-Naujosios Gvinėjos]], [[Šiaurės Marianų Salos|Šiaurės Marianus]], [[Mikronezijos Federacija|Mikronezijos Federaciją]], [[Maršalo Salos|Maršalo Salas]], [[Palau]], [[Nauru]].
== Kolonijos istorija ==
=== Įkūrimas ===
[[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]] vakarinė pusė XIX a. jau buvo kolonizuota [[Nyderlandų kolonijinė imperija|olandų]], o 1883 m. [[Australija]] aneksavo pietrytinę salos dalį. Tai paskatino vokiečius taip pat įsitvirtinti Okeanijoje, užgrobiant likusią salos dalį. Tai buvo padaryta 1884 m., įkūrus Naujosios Gvinėjos kompaniją, kuri Vokietijos vardu iškėlė vėliavą ir paskelbė dalį Naujosios Gvinėjos, Bismarko salyną ir Saliamono salas Vokietijos imperijos kolonija.
Tuo metu Okeanijoje susidūrė vokiečių interesai su [[Ispanija]] dėl [[Mikronezija|Mikronezijos]] salų. Įsikišus popiežiui, [[Karolinų salos]] atiteko Ispanijai, o 1885 m. Vokietija paskelbė [[Maršalo salos|Maršalo salas]] savo protektoratu, įkūrė čia pirmuosius prekybinius miestus ir pradėjo kopros prekybą.
=== Ekspansija ===
Didžiausia ekspansija įvyko 1899 m., kuomet Vokietija Naujosios Gvinėjos teritorijas oficialiai pavertė protektoratu. Tais pačiais metais, po ilgų ginčų su Ispanija dėl [[Mikronezija|Mikronezijos]], Vokietija nusipirko iš Ispanijos daug salų, anksčiau priklausiusių [[Ispanijos Rytų Indijos|Ispanijos Rytų Indijoms]].
Šios naujai įgytos salos buvo administruojamos kaip Naujosios Gvinėjos protektorato dalis, vadinamieji Vokietijos Ramiojo vandenyno protektoratai.
=== Žlugimas ===
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, beveik be pasipriešinimo kolonijos teritorijas užėmė [[Australija]] ([[Melanezija|Melaneziją]]) ir [[Japonija]] ([[Mikronezija|Mikroneziją]]).
1919 m. [[Versalio sutartis|Versalio sutartimi]] kolonijinė valda buvo likviduota galutinai, paverčiant ją [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] [[mandatinė teritorija|mandatine teritorija]]. Pietinę teritorijos dalį administruoti gavo [[Australija]] (kaip [[Naujosios Gvinėjos teritorija|Naujosios Gvinėjos teritoriją]]), o šiaurinę - – [[Japonijos imperija]] (kaip [[Pietų Ramiojo vandenyno mandatas|Pietų Ramiojo vandenyno mandatą]]).
== Valdymas ==
[[vaizdasVaizdas:Übersicht Der Deutschen Besitzungen im Stillen Ozean.jpg|thumb|Kolonijos teritorija]]
Naujoji Gvinėja buvo administracinė Vokietijos imperijos dalis. Jos valdytoju buvo skiriamas ''Landeshauptleute'' (nuo 1999 m. - – gubernatorius).
Administraciškai Vokietijos Naująją Gvinėją sudarė šios dalys:
* Vokietijos Naujoji Gvinėja:
** Kaizerio Vilhelmo žemė (''Kaiser-Wilhelmsland'') - – Naujosios Gvinėjos salos šiaurės rytų dalis
** [[Bismarko salos]] (''Bismarck-Inseln'') - – salynas į šiaurę nuo Kaizerio Vilhelmo žemės. Dvi pagrindinės salyno salos buvo pervardintos "Naująja„Naująja Pomeranija"Pomeranija“ (''Neu-Pommern'', anksčiau ir dabar - – [[Naujoji Britanija]]) ir "Naujuoju„Naujuoju Meklenbugu"Meklenbugu“ (''Neu-Mecklenburg'', prieš tai ir dabar - – [[Naujoji Airija]])
** Vokiečių Saliamono salos (''Salomonen'') - – [[Bugenvilio sala]] į šiaurę nuo Kaizerio Vilhelmo žemės ir kelios artimos jai salos. Taip vadintas dėl to, kad užėmė dalį geografinio Saliamono salyno. Didžioji dalis šio salyno tuo pačiu metu buvo valdoma [[JK|Didžiosios Britanijos]], ir iš pastarosios kolonijos gimė valstybė [[Saliamono salos]].
* Vokiečių Ramiojo Vandenyno protektoratai
** Vokiečių [[Maršalo salos]] (''Marshallinseln'')
** [[Palau]]
** [[Nauru]]
== Valdytojai ==
{{Mikronezijos istorija}}
{{Melanezijos istorija}}
Ankstyvieji Naujosios Gvinėjos valdytojai buvo tituluojami komisionieriais arba Landeshauptleute. Nuo 1899 m. jie buvo tituluojami gubernatoriais.
Commissioners of German New Guinea (1885–1887)
* Gustav von Oertzen, 1885–1887, komisionierius
| 