'''Eutanazija''' ([[gr.]] ''ευ'' 'geras, garbingas' + ''θάνατος'' 'mirtis') – lengvas ir neskausmingas žmogaus ar kito gyvūno gyvybės nutraukimas, [[mirtis]].
Seniau žmogaus mirtis buvo nenumatytas, lemties skirtas atsitiktinumas ir jos procesui niekas negalėdavo pasipriešinti. Tobulėjant ir besiplečiant šiuolaikinės medicinos galimybėms tapo įmanoma palaikyti gyvybę aparatais arba gražinti žmogų į gyvenimą net ir tada, kai sustoja plakusi jo širdis. Medicinai tampant visagaliai iškyla paradoksas: kuo daugiau išeičių prailginti gyvenimą, tuo daugiau užfiksuojama eutanazijos apraiškų.
Pačių žmonių ir daktarų atsakomybėn pateko netik gyvybė, bet ir jos pabaigimas bet kurią akimirką. Dirbtinai palaikomas gyvenimas tam tikra prasme yra ištempta mirtis. Nepagydomai sergantys ligoniai gauna avansu keletą dienų ar mėnesių gyvenimo, tačiau už tai sumoka skausmais, beprasme egzistencija ar užsitęsusia agonija. Čia ir pradeda polemizuoti – ar verta kankinti žmogų iki savaime užges jo gyvybė, ar suteikti jam galimybę savo noru neskausmingai pasitraukti iš gyvenimo.
Šiuo metu pasaulyje eutanazijos įteisinimo klausimas aktyviai diskutuojamas. Kelios valstybės jau padarė sprendimus ir legalizavo eutanaziją savo šalyje. Lietuvoje eutanazijos problema dar tik nedrąsiai žengia pirmuosius žingsnius. Ar mūsų valstybės visuomenė yra pasiruošusi priimti eutanaziją, o valdžios atstovai ją įteisinti?
