|
[[Vaizdas:Lab bench.jpg|thumb|right|200px|[[Biochemija|Biochemijos]] laboratorija]]
'''Mokslinis tyrimas''' - – [[mokslas|mokslo]] tiriamoji veikla; [[mokslinis metodas|metodiška]] naujų [[žinios|žinių]], atradimų paieška, jų sisteminis dokumentavimas ir mokslinis publikavimas (moksliniai darbai, pvz., moksliniai straipsniai). Mokslinio tyrimo objektu gali būti daugelis [[gamta|gamtos]] ir [[visuomenė]]s gyvenimo objektų bei reiškinių. Tik nedaugelio sričių (pvz., [[Dievas|Dievo]] buvimo klausimo) kai kurie (ne visi) šaltiniai nepriskiria prie galimų mokslo tyrimų temų.
Pagal savo pobūdį tyrimai gali būti teoriniai, taikomieji ir kt.
== Rūšys ==
'''Fundamentiniai''' moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=343430&p_query=&p_tr2= LR mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 9 d.]</ref>.
'''Taikomieji''' moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=343430&p_query=&p_tr2= LR mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 26 d.]</ref>.
'''Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra''' – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=343430&p_query=&p_tr2= LR mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 11 d.]</ref>.
== Tyrimų vieta ==
Tyrimų vieta priklauso nuo mokslo srities. Gamtos mokslų tyrimai paprastai atliekami [[laboratorijos]]e.
Mokslas gali būti praktikuojamas visur. Tam tikriems tyrimams yra reikalinga brangi įranga. Ji paprastai būna [[Universitetas|universitetuose]], [[Institutas|institutuose]], [[Laboratorija|laboratorijose]]. Kai kada ji yra unikali, ir tik tarptautinio bendradarbiavimo dėka įsteigta (pvz., [[CERN]], [[ISS]]). Šalia valstybinių, viešųjų mokslo įstaigų mokslinius - – netgi ir fundamentinius tyrimus - – atlieka privačių [[įmonė|įmonių]] laboratorijos (pvz., [[IBM]], kur dirbo itin daug fizikos Nobelio laureatų). Reikšmingą įnašą sukūrė pavieniai žmonės, dirbę savo lėšomis, smalsumo dėlei – pvz., broliai [[Humboldt]], [[James George Frazer]]. Taip pat [[Albert Einstein]], [[1905]] m. (kai parašė reikšmingiausius savo darbus) buvo tik 3 klasės [[patentų biuras|patentų biuro]] pareigūnas ir neturėjo jokio mokslinio statuso ar pareigybės.
== Mokslinių tyrimų etika ==
Mokslinėje sistemoje kartkartėmis pasireiškia ir neigiamos tendencijos, bloginančios mokslinių tyrimų kokybę bei menkinančios gautų išvadų patikimumą. Labiausiai paplitę yra įvairūs [[etika|etikos]] pažeidimai - – duomenų klastojimas, šališkumas, nepagrįstos išvados ir kt.
'''[[Duomenų falsifikavimas]]''': palyginus su daugeliu kitų gerų profesijų, [[mokslininkas]] (taip pat ir [[doktorantas]]) turi daugiau galimybių klastoti savo darbo rezultaltus. Efektyvi priemonė prieš falsifikavimą yra reikalavimas straipsniuose atskleisti visą informaciją, reikalingą bandymui pakartoti. Jei kitos [[laboratorija|laboratorijos]] nesugeba gauti panašių rezultatų, paprastai kyla įtarimai. Jei falsifikacija įrodoma, ją paskelbę (kai kada ir kiti) [[mokslinis žurnalas|moksliniai žurnalai]] paprastai vėliau nebespausdina tokio mokslininko darbų.
| 