11:10, 28 rugsėjo 2013 versija taisyti Antanastas (aptarimas \| indėlis) 72 keitimai Naujas puslapis: '''Hidrometrija''' - hidrologijos mokslo šaka, nagrinėjanti natūralių vandens objektų hidrologinio režimo tyrimo metodus ir šį režimą apibūdinančių r...		12:42, 28 rugsėjo 2013 versija taisyti anuliuoti Antanastas (aptarimas \| indėlis) 72 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Hidrometrija''' - [[hidrologija\|hidrologijos]] mokslo šaka, nagrinėjanti natūralių [[vandens telkiniai\|vandens objektų]] hidrologinio režimo tyrimo metodus ir šį režimą apibūdinančių rodiklių matavimo būdus. Pagal tiriamus objektus skiriama [[jūra\|jūrų]], sausumos ~~[[vandens objektas\|~~vandens objektų]] ir [[~~vandens~~hidrologinis ~~balansas~~ciklas\|vandens ~~balanso~~ciklo]] ~~dedamųjų~~elementų hidrometrija.<ref>Valiuškevičius G. 2012. Hidrometrija. Vilnius: VU leidykla.</ref> == Istorija == Hidrometriniai stebėjimai ir matavimai pradėti susikūrus pirmosioms žemdirbių civilizacijoms ([[Senovės Egiptas\|Senovės Egipte]], [[Mesopotamija\|Mesopotamijoje]], [[Kinija\|Kinijoje]]). Pradžioje hidrologinio režimo stebėjimai buvo vykdomi tik susidarius ekstremalioms situacijoms: pakilus arba nusekus vandens lygiui. Vėliau daugumą hidrometrinių elementų imta stebėti arba matuoti nuolat. Tam buvo įkurtas vandens matavimo stočių (VMS) tinklas. Pasauliniu mastu stacionariose VMS vykdomus matavimus metodiškai prižiūri [[Pasaulinė meteorologijos organizacija]] (WMO). Dabartinėje Lietuvos teritorijoje stacionarūs hidrometriniai matavimai pradėti vykdyti 1810 m. Ilgiausia nenutrūkstamų matavimo duomenų seka (nuo 1811 m.) sukaupta vykdant stebėjimus ir matavimus [[Smalininkai\|Smalininkų]] VMS.<ref>{{VLE\|VII\|544\|[[Kęstutis Kilkus]]\|Hidrometrija}}</ref>. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje stacionarūs hidrometriniai matavimai pradėti vykdyti 1810 m. Ilgiausia nenutrūkstamų matavimo duomenų seka (nuo 1811 m.) sukaupta vykdant stebėjimus ir matavimus [[Smalininkai\|Smalininkų]] VMS. Prie hidrometrijos plėtros Lietuvoje daugiausiai prisidėjo [[Steponas Kolupaila]]. Jis 1923 m. Kaune įkūrė Hidrometrinę partiją (vėliau pervadinta Hidrometriniu biuru) - organizaciją, kurios tikslas buvo vykdyti nuoseklius hidrometrinius matavimus šalyje. S. Kolupaila taip pat parašė pirmąjį lietuvišką hidrometrijos vadovėlį, organizavo Hidrologinių metraščių leidimą, paskelbė vieną išsamiausių ir žinomiausių pasaulyje bibliografinių apžvalgų hidrometrijos tema. <ref>{{VLE\|VII\|544\|[[Kęstutis Kilkus]]\|Hidrometrija}}</ref>. == Šaltiniai ==▼ Šiuo metu Lietuvoje veikiančias stacionarias VMS metodiškai prižiūri [[Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba]]. == Hidrometrinių matavimų klasifikacija == Pagal šiuolaikinę [[mokslas\|mokslo]] klasifikacijos sistemą hidrometrija užima tarpinę padėtį tarp fizinių ir technologijos mokslų. Todėl hidrometriniai matavimai gali bųti skirstomi naudojant įvairius kriterijus (pagal matavimų objektą, pagal matuojamą charakteristiką, pagal matavimų būdą ir pan.). Šiuo metu populiariausia klasifikacija pagal matuojamus rodiklius: * vandens lygio matavimai, * vandens terminių charakteristikų matavimai, * ledo matavimai ir stebėjimai, * vandens gylio matavimai, * vandens srovės greičio matavimai, * vandens debito matavimai, * vandens nešmenų ir dugno nuogulų matavimai, * vandens kokybės matavimai. Pasaulyje labiausiai išplėtoti hidrometriniai matavimai prie upių, kur svarbiausiais matuojamais rodikliais laikomi vandens lygis ir debitas. ▲== Šaltiniai == {{ref}}

Hidrometrija: Skirtumas tarp puslapio versijų